Senelis, gal net prosenelis, tėtis ir anūkas – visi vienijami tos pačios futbolo komandos, kurią karštai palaiko. Ištikimybę klubui lemdavo ne tik šeimos tradicijos, tačiau ir tai, kad skirtingos komandos atspindėdavo ir įkūnydavo ne tik konkrečių miestų tapatybę, tačiau ir esminius tos visuomenės socialinius, politinius, etninius ar kitus lūžius. Tad ne veltui Vakaruose apie futbolą kaip pas mus apie krepšinį buvo kalbama ne tik kaip apie sportą, tačiau ir kaip kultūros reiškinį, tam tikrą idėją, tampančią svarbia konkretaus žmogaus, miesto ar net visos valstybės tapatybei. Tačiau laikai kinta ir šiandien vis garsiau kalbama apie sporto komercializaciją. Ką žvilgsnis į Lietuvos futbolo ar krepšinio arenas atskleidžia apie Lietuvos fanų kultūrą, jų įvaizdį visuomenėje, apie sporto vaidmenį ir vietą sociume? Kokį fanų įvaizdį formuoja populiarioji kultūra? Kiek tiesos yra kalbose apie fanų mačizmą, radikalizmą ir kitus stereotipus? Ar sportas Lietuvoje apskritai gali įkūnyti idėją, su kuria norėtų tapatintis bendruomenė?

Debatuose dalyvauja futbolo kultūros žurnalo „Sveiks valio!“ vyriausioji redaktorė Agnė Žiūkaitė ir Seimo narys, futbolo sirgalius Laurynas Kasčiūnas.
Ved. Linas Kojala

Kokį Kauną būtume išvydę 1919 metais? Kas skatino laikinosios sostinės veido kaitą? Kokie architektai paliko ryškiausią pėdsaką miestovaizdyje? Koks mūsų šiandieninės visuomenės santykis su architektūriniu paveldu? Kiek kainavo būsto nuoma prestižiniu tampančiame Žaliakalnio rajone ir kas jame kūrėsi? Apie meilę miestui, gilinimąsi į sudėtingą jo istoriją kalbamės su gido profesiją pasirinkusia ir Žaliakalnio turtus atveriančia Viktorija Vitkauskaite.

Ved. Donatas Puslys

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – poetė Aušra Kaziliūnaitė. Skaitytojai jau gali džiaugtis jos penktąja eilėraščių knyga „Jūros nėra“. Laidoje kalbamės ne tik apie šią knygą, jos gimimo aplinkybes, tačiau ir poezijos svarbą bei užduotį šiandien, įtampą tarp estetinių ieškojimų ir siekio žodyje atspindėti tikrovę, filosofijos, tikėjimo įtaką Aušros kūryboje, santykį su skaitytojais, poeziją mokykloje, įkvėpimo šaltinius, cenzūrą ir savicenzūrą, liūdesį, svajones ir kitus svarbius dalykus.

Ved. Donatas Puslys

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys Po Lietuvos dvarus su architektūros istoriku Mariumi Daraškevičiumi.

Šiandien „Mažosios Europos pokalbiuose“ diskutuosime apie daugiaperspektyvį požiūrį į istorijos ugdymą mokykloje. Juk ir savo kasdienybėje veikiausiai pastebime tai, kad net ir sutardami dėl istorinių faktų kartais išsiskiriame vertindami tuos praeities įvykius ir visa tai gali lemti tiek mūsų skirtingos politinės pažiūros, tiek socialinė padėtis ar kiti svarbūs kintamieji. Kaip šias skirtingas interpretacijas į ugdymo procesą ragina įtraukti daugiaperspektyvis požiūris? Kokiomis vertybėmis jis remiasi? Kaip daugiaperspektyviškumas jau atsispindi Lietuvoje leidžiamuose istorijos vadovėliuose? Apie tai pasikalbėsime su Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos ir etikos mokytoju Algiu Bitautu, savo daktaro disertaciją apsigynusiu būtent iš „Daugiapersprktyvio požiūrio ugdymo raiškos Lietuvos istorijos vadovėliuose“.

Ved. Donatas Puslys

Tikiuosi, kad šios dienos „Mažosios Europos pokalbių“ laida paskatins jus leistis į kelią ir išbandyti piligriminį kelią „Camino Lituano“. „Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų piligriminio kelio nuo Žagarės iki pat Sienos su Lenkija. Piligrimystė yra puiki proga ne tik išbandyti savo fizinį pasirengimą, geriau pažinti Lietuvą – jos gamtą, istorinį paveldą –, ieškoti dvasinio atokvėpio ir įkvėpimo. Apie tai, ką žmogui suteikia kelias, kokia filosofija ir nuostatomis remiasi Camino Lituano bendruomenė, kokią ateities viziją ši bendruomenė puoselėja, kodėl jų veikloje svarbios vietos bendruomenės ir mažieji pasaulio centrai pasikalbėsime su vienu iš „Camino Lituano“ kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.

Ved. Donatas Puslys

Pirmosios po Kovo 11-osios Vyriausybės laukė labai sudėtingi iššūkiai – ne tik perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką, tačiau ir apskritai pastanga siekti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir atlaikyti Sovietų Sąjungos spaudimą, darytą tiek pasitelkiant ekonomines priemones, tiek žvanginimą ginklais. Apie tai, ar pirmoji Vyriausybė savo sudėtimi prilygo šiems iššūkiams. Apie šios vyriausybės asmenybes, vyriausybės viziją, tikslus ir realybę, su kuria teko susidurti. Apie tai, kaip prisimename šią Vyriausybę ir apie tai, kaip jos vertinimus lemia vėlesnė jos lyderių politinė karjera. Apie Vyriausybės ir Aukščiausios Tarybos santykius ir politinės lyderystės skirtumus. Apie visa tai – pokalbis su knygos „Pirmoji vyriausybė – vizijos ir galimybės“ autore, žurnaliste Ramune Sakalauskaite.

Ved. Donatas Puslys

Apie leidybinę viziją, knygą kaip meno kūrinį, santykį su skaitytojais ir kūrybingas knygų pristatymo idėjas, o taip pat ir apie tai, kaip leidyklos išgyvena užsitikrindamos finansinį tvarumą, ką gali pasiūlyti siekdamos pritraukti aukščiausio lygio vertėjus ir redaktorius. Pokalbis su leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaite ir leidyklos „Phi knygos“ vadovu Tomu Šinkūnu.

Ved. Donatas Puslys

„Europos socialdemokratijos krizė“, „Kas nužudė Europos socialdemokratiją?“, „Keista Europos socialdemokratijos mirtis“ – tai tik kelios antraštės iš įvairių tarptautinių leidinių, liudijančios apie tai, kad socialdemokratija Europoje, kur ji buvo svarbi pokario tvarkos dalis, stiprinusi gerovės valstybės pamatus, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, net ir ten, kur ji atrodė neatskiriama politinės panoramos ir valdančiųjų koalicijų dalis. Vis tik mums verta kreipti dėmesį ne tik į Europą, tačiau ir į savo kiemą, kur pastaruoju metu po Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų netilo kalbos, ar Vilijos Blinkevičiūtės išrinkimas reiškia tai, kad partijos atsinaujinimas jai tampant vakarietiško stiliaus socialdemokratine politine jėga yra žlugęs. Kai kas net rėžė tiesmukiau – socialdemokratijos pas mus nebuvo, ji dar apskritai negimė. Tad apie socialdemokratijos situaciją Europoje ir Lietuvoje diskutuojame su filosofu, Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų profesoriumi Andriumi Bielskiu, vienu iš intelektualinio judėjimo „Naujoji kairė 95“ kūrėjų.

Ved. Donatas Puslys