Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

Apie jaunosios kartos pilietiškumą, pastangas sudominti mokinius literatūra, pastangas, kad kiekvienas vaikas mokykloje patirtų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę, autoriteto ir autoritaro skirtį ir tai, kokias supergalias gali ugdyti mokykla – pokalbis su „Renkuos mokyti“ dešimtosios kartos alumnėmis, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos mokytojomis Kornelija Čepyte ir Asta Vainore.

Ved. Donatas Puslys

Lapkričio 5-ąją dieną vyks konferencija „Mokyklos (ne)standartas“, kurioje mokyklų bendruomenės dalinsis savo patirtimi ir žiniomis tam, kad gerieji pavyzdžiai paskatintų teigiamus pokyčius. „Mes tikime, kad gerieji pavyzdžiai užkrečia, ir tai, ką mokyklos pačios išbandė ir įgyvendino praktiškai, padrąsina ir kitus žengti jų pavyzdžiu“, – teigia konferencijos organizatoriai. Apie pasitikėjimo svarbą švietimo sistemoje, nestandartinio požiūrio svarbą sprendžiant problemas, pandeminio laiko iššūkius ugdymo procesui, jaunų mokytojų inicijuojamus pokyčio projektus – pokalbis su „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja, programos „Renkuosi mokyti“ konsultante Marina Vildžiūniene ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktore Raimonda Jariene.

Ved. Donatas Puslys

„Mano brangioji Nili, aš abejoju, ar kada nors sugebėsiu Tau atsilyginti ir atsidėkoti už šį Paryžių, persunktą tavuoju jaukumu. Gal pakaks tik švelniausių gyvenime prisiminimų“, – taip 1948 metų gruodžio 30 dieną rašytame laiške mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašė pro geležinę uždangą į Vakarus prasiskverbęs ir Paryžiuje kuriam laikui apsistojęs partizanas Juozas Lukša. Šiandien išlikę judviejų laiškai – 136 Juozo rašyti Nijolei ir 71 Nijolės siųstas Juozui – išleisti atskira knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“.
Su knygos sudarytoja Laima Vince kalbėjomės apie tai, kaip Juozas ir Nijole susipažino, kokiomis aplinkybėmis rašė vienas kitam laiškus, kaip jie galiausiai išliko, nors abu vienas kitam buvo pasižadėję juos sunaikinti. L. Vincė taip pat pasakoja apie tai, kodėl Nijolė Bražėnaitė manė, kad jos atvaizdavimas Jono Vaitkaus filme „Vienui vieni“ kuria klaidingus stereotipus apie tarpukario Lietuvos moteris. Be to, laidoje išgirsite unikalų garso įrašą, kuriame pati Nijolė Bražėnaitė Laimai Vincei pasakoja apie tai, kaip jos mama Konstancija nacių okupacijos metais iš Kauno geto išgelbėjo du vaikus.

Ved. Donatas Puslys

Penkioliktojo festivalio „Nepatogus kinas“ proga su jo organizatoriais Gediminu Andriukaičiu ir Agne Pakšyte kalbamės apie tai, kas daro kiną nepatogų, koks yra meno ir politikos santykis, kokias žmogaus teisių problemas iliustruoja kinas, kaip šiandien suvokiame radikalumą, kokius klausimus nagrinėja Lietuvos kino kūrėjų darbai, kaip pandemija paveikė mūsų gebėjimą susikalbėti ir kaip pasiekti kitaminčius neužsidarant savajame burbule, kaip dokumentiniai filmai gali padėti mokinių edukacijoje, ir ar kalbant apie žmogaus teises pastebimi kartų skirtumai.

Ved. Donatas Puslys

Lapkričio 7 dieną bus paskelbta, kas taps šių metų Nobelio literatūros premijos laureate ar laureatu. Tačiau šios dienos „Mažosios Europos pokalbiuose“ kalbamės apie poetą, kuris šią premiją gavo dar 1980 metais ir savo laureato kalboje teigė, kad „GERA YRA GIMTI mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur per šimtmečius drauge gyveno įvairios kalbos ir religijos. Aš kalbu apie Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą.“ Šis žmogus – iš Šetenių kilęs Isos slėnio vaikas Czeslawas Miloszas. Šiemet, kai minime jo 110-ąsias gimimo metines, apie poetą kalbamės su žmogumi, kuris kaip niekas kitas Lietuvoje prisidėjo prie to, kad mums lietuvių kalba būtų prieinamos Miloszo knygos, kad geriau pažintume paties Miloszo biografiją. Mano pašnekovė šiandien – vienasmenė leidyklos „Apostrofa“ įkūrėja, vadovė, neseniai apdovanota Kėdainių krašto garbės piliečio Czeslawo Miloszo vardo premija Giedrė Kadžiulytė.

Ved. Donatas Puslys

Šiandien „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi režisierė Giedrė Žickytė, kurios dokumentinis filmas „Šuolis“ jau sulaukė apdovanojimų užsienyje, o po premjeros ir Lietuvoje buvo palydėtas gausiomis ovacijomis. Filmas įspūdingas dėl savo istorijos. 1970-ieji, iš Griškabūdžio kilęs jūrininkas, radistas Simas Kudirka iš sovietinio žvejybos laivo „Sovietksaja Litva“ peršoko į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Sugrąžintas sovietams, nuteistas kalėti už tėvynės išdavystę ir išvežtas į Sibirą Kudirka tapo laisvės troškimą, žmogaus teisių pažeidimus įkūnijančiu simboliu, už kurio laisvę kovojo ne tik JAV lietuvių bendruomenės nariai, tačiau jo likimu rūpinosi ir kongresmenai bei prezidentai Nixonas ir Fordas. Vis tik gerai istorijai reikia ir geros pasakotojos ir būtent tokia šiuo atveju tapo režisierė Giedrė Žickytė. Jos juostoje „Šuolis“ išskleidžiama ne tik paties S. Kudirkos istorija, tačiau analizuojama ir tai, kaip žmogus tapo simboliu, kaip jis buvo įkūnytas populiariojoje kultūroje ir pasitelktas Šaltojo karo kovoje tarp Vakarų ir Rytų. Kaip pats žmogus rekonstruoja savo istoriją, kokią tikrovė slypėjo po amerikietiška svajone? Apie visa tai ir pasikalbėsime su režisiere.

Ved. Donatas Puslys

„Vilnius skaito“ skaityklos įkūrėja, festivalio „Open Books“ vadovė, knygų apžvalgininkė Jurga Mandrijauskaitė teigia, kad jos misija – būti tiltu tarp leidėjų ir autorių, tarp autorių ir jų skaitytojų. „Mažosios Europos pokalbiuose“ su Jurga kalbėjomės apie skaitymo skatinimo ir populiarinimo akcijas, knygų festivalius, jų pasiūlą ir nišas, kurias užpildo naujos iniciatyvos, naujus knygų pristatymų ir diskusijų apie literatūrą formatus. Taip pat pasikalbėjome apie Jurgos rengiamą naują knygą, kurioje bus įamžintos Lietuvos šviesuolių bibliotekos.

Ved. Donatas Puslys.

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys

Prasidedant naujiems mokslo metams – pokalbis su programos „Renkuosi mokyti“ vienuoliktos ir dvyliktos kartos atstovais – istorike Agne Poškiene ir fiziku Mantu Pastoliu. Kodėl verta rinktis mokyti? Kas jauną žmogų atvilioja į mokyklą ir net paskatina atsisakyti karjeros Vakaruose galimybių? Kokius uždavinius mokytojai sau kelia ir kaip jų įgyvendimui rengiasi? Su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip sprendžia kylančias problemas? Ką reiškia ugdytis gebėjimą mokytis visą gyvenimą ir koks vaidmuo ugdymo procese tenka pažymiui? Kaip mokinių akyse užsitarnauti autoritetą ir kodėl mokytojo profesija šiandien visuomenės akyse nėra laikoma prestižine?

Ved. Donatas Puslys

Netrukus lietuvių kalba pasirodys kunigo jėzuito Jameso Martino SJ knyga „Statant tiltą. Kaip Katalikų Bažnyčia ir LGBT bendruomenė galėtų užmegzti pagarba, užuojauta ir taktu pagrįstus santykius“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ilgametis dienraščio Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas. Nuo ko pradedame šio tilto statybas čia, Lietuvoje? Kiek mūsų visuomenėje homofobijos ir iš kur ji kyla? O gal šia sąvoka piktnaudžiaujama siekiant diskredituoti oponentus? Kam tenka atsakomybė inicijuoti tilto statybas? Bet ar tik tuo nesiekiama keisti Bažnyčios mokymo? Apie visa tai – pokalbis su knygos leidybos talkininke, publiciste Gabriele Gailiūte-Bernotiene.
Ved. Donatas Puslys