Paskutiniuoju romantizmo estetikos atstovu laikomas režisierius, Vokietijos „Naujosios bangos“ atstovas, dažnai laikomas bepročiu Werneris Herzogas 1992 m. filmui „Tamsos pamokos“ renkasi didingus XIX-XX a. muzikinius kūrinius, išryškindamas pokarinę tylą, ekologinę katastrofą, siaubingus nusikaltimus, padarytus žmonių rankomis ir vaizduoja mums žemę kaip svetimą, stebimą tarsi ateivių, vadindamas savo kino potyrį ekstatiška tiesa. Po peržiūros Berlyno kino festivalyje režisierius buvo apkaltintas siaubo estetizavimu, tačiau šiandien „Tamsos pamokos“ laikomas vienas geriausių darbų dokumentinių filmų lentynoje.




Ved. Ieva Buinevičiūtė

Su Firedrich, sukūrusi apie dvidešimt filmų šiandien laikoma viena stipriausių jėgų avangardinio kino mene, Queer kultūros atstove. Jautriai žvelgdama ir klausydamasi tvinksinčios tėvų trauminės karo patirties likučių traškėjimo iš F. Schuberto kūrinių plokštelės, ji kuria save iš naujo šiuolaikinės Amerikos gatvėse, savo artimųjų namuose. Ji, lyg vis dar maža mergaitė kaupia savo vaizdų ir garsų pasaulio dėžese pokalbius, muziką, žvilgniuss, įmagnetinus juos 16 milimetrų juostuose.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Tyliai stebintis aplinką, sudėtingiausiose vietose ir situacijose, gaivinantis atmintį apie sustingusią praeitį bet kada atgyjančią šiandien, Sergejus Loznitsa žiūrovui siūlo įgarsintus archyvinius vaizdus ar dramas. Filmuose atskleidžiami sovietizacijos paveiktos visuomenės įpročiai, o jos bruožai egzistuoja ir dabar.





Ved. Ieva Buinevičiūtė

1998 m. filme „Apgultyje“ B. Bertoluccis siūlo tris muzikos rūšis: klasikinę, klajojančio Afrikoje vietinio muzikanto raudas, populiarių world muzikos atstovų dainas ir ekscentriko pianisto Jasono, tikrovėje Alessius Valdo kompozicijas, kuriomis jis bando atkurti pabėgėlės vidinį nerimą fortepijonine pjese. Muzika tampa pagrindine komunikavimo priemone tarp skirtingų žemynų, šalių, tautų, kalbų, miestų ir žmonių, išgyvenančių išorinio ar vidinio įkalinimo būseną.


Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Po dainingo šviesaus rytojaus ateina pilka kasdienybė. 7-ajame dešimt. režisieriai pradėjo kurti ne tai, ko reikia, o tai, kas būtina ieškant kelių autorinio kino link. Melodingas linijas pertraukia šūviai, filme paleista plokštelė trūkinėja bandant prisiminti kokią melodiją iš tarpukario. Nusivylę, pikti, susvetimėję herojai kelia atminties klausimus, triukšmą, tyli arba yra nutildomi.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Trys Williamo Somerseto Maughamo romane įspaustos išdavystės ir puikybės istorijos, interpretuojančios krikščioniškąsias dogmas, muzikinės versijos: kino muzikos tėvo bandymai atsikratyti iki tol madingų kompiliatorių klišių, vietą perteikianianti rytietiška muzika ir naujausioje versijoje – metakiniškas Lang Lango įspaudas bei simbolinę reikšmę Didžiosios Britanijos kolonizuotoms vietovėms turinčios vaikiškos dainelės.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

1995 m. Kathryn Bigelow sukurtas filmas „Keistos dienos“ tik šiandien susilaukia daugiau kritikų ir žiūrovų dėmesio: galbūt jis šiandien aktualesnis nei tuomet? Pasitinkant trečiąjį tūkstantmetį žmonija gyvena visiškame chaose, kurį dar labiau išryškina muzika, skirtingų kultūrų susidūrimas. Tai pagirios nuo praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio, absitencijos priepolis, tęsiamas kultūroje su neartikuliuota grunge, techno, metalo, pesudomokslų, new age‘o kalba. Režisierė, sukūrė intensyvų pasivaikščiojimą po nuo perviršiaus aplipusia nešvara kultūrą, nurodo į kino industrijos prievartaujamus žiūrovus, priklausomybę nuo virtualybės.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Karo atsiminimai, virtuali realybė, izoliacija, haliucinacijos ir praeities muziką cituojantis ambientas, vedantis į tikrovės atspindžius
filmuose, nagrinėjančiuose vientavės, praradimo, santyko su praeitimi ir ateitimi temas.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Ridley Scotto „Amerikos gangsterio“ – Franko Lucaso muzikinis portretas, kurtas net dviejų kompozitorių – Hanko Shocklee ir Marco Streitenfeldo, o 7-ojo dešimtmečio atmosfera atkurta to meto hitais, kurie šiandien tapo nuorodomis į afroamerikiečių vergovės problemtaiką, judėjimą už pilietines teises.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kriminalinių trilerių herojų pokyčiai, perteikiami išskirtinėmis muzikinėmis temomis, kurios sušvelnina sudėtingą, dažnai su nusikaltimais susijusiį vyrų pasaulį. Muzika tampa jausmų moterims liudininke, dar herojams nežinant, ji pirmoji žiūrovams siunčia žinutę apie posūkį filme ir vidiniame personažo pasaulyje. Tai – grožis, paslėptas žiauriame, kupiname įtampos kriminalinio pasaulio vyrų šešėlyje.


Ved. Ieva Buinevičiūtė