Įgarsintas vaizdas

Šių metų „Grammy“ apdovanojimuose statulėle įvertinta Andra Day ir jos vaidyba bei dainomis perteiktas Billie Holiday asmeninis ir kūrybinis portretas biografiniame miuzikle „Jungtinės Valstijos prieš Billie Holiday“.
Ved. Ieva Buinevičiūtė

Ryškiausi Ennio Morriconės ir italų režisierių ilgamečių bendradarbiavimų pavyzdžiai, kuriais režisieriai ir kompozitorius sukūrė spaghetti vesterno, komedijos, dramos ar siaubo epo garsovaizdžius, išplėtė vaizdinius ir muzikinius horizontus.
Spaghetti vesterno herojai - apšepę, egocentrikši klajojantys driskiai, E. Morriconės muzika, kurioje didingumas persipynęs su kaubojiškų batų kaukšėjimu, grandinių žvangėjimu ir smėliu tarp dantų švilpaujant tapo amerikietiškų vesternų savastimi, legendiniais įvaizdžiais, sukurtais Italijoje žmonių, kurie niekada taip ir nebuvo apsilankę tikruosiuose laukiniuose vakaruose.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Piero Paolo Pasolinio Gyvenimo trilogija ir kiti režisierius filmai, prabylantys baroko, klasicizmo ar tų dienų kompozitorių kurta muzika, perteikiančia režisieriaus sacrum ir profanum erdves. P. P. Pasolinis yra sakęs, jog norėjo būti kompozitoriumi, tačiau dažnai naudodamas jau sukurtą muziką, pats komponuodavo ją savo judantiems vaizdams, dažnai žiūrovus stebindamas savita vaizdų ir garsų kalba, prieštaravimų kupina jo sukurta filmų tikrove.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Trys amerikietiškos krizės ir Nicholo Britello muzika, paryškinanti Adamo McKay juodą humorą ir ironišką žvilgsnį į valdžios ištroškusias amerikiečių asmenybes, didžiausias skolas ir giliausias baimes. Ketvirtą kartą bendradarbiaujantys režisierius ir kompozitorius kuria amerikietiškosios puikybės, banalybės, valdžios, galios, baimių id išbandydami nekonvencinius būdus, aiškindami žiniasklaidos, politikos, ekonomikos schemas, vedančias į beprotybę. Tik kartais per ilgesingus, nerimastingus, baimės sukaustytus herojų žvilgsnius ir Nicholo Britello polinkį į minorą išryškėjanti melancholija priartina žiūrovą prie apmąstymų memento mori tema.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Balandžio 3 d. Doris Day gerbėjai minėjo Holivudo numylėtinės, "girl next door" šimtmetį. "Supratau, jog šį sudėtingą gyvenimą turiu nugyventi kuo paprasčiau, svarbiausia tiesiog gyventi ir mylėti", yra sakiusi D. Day. Ji savo paprastumu ir grožiu tiesiog spindėdavo ekrane, sugebėdavo bendradarbiauti net su tokiais kino siaubūnais kaip A. Hitchcockas, tačiau asmeninio gyvenimo tragedijos ir tapo jos paprastumo, šilumos pramogų pasaulyje priežastimi. Tai, ko ji ilgėjosi visą gyvenimą buvo išdainuota dainomis ir suvaidinta vaidmenimis.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Šiais metais „Grammy” statulėle apdovanotų kompozitorių ir atlikėjų, kūrusių geriausius darbus vizualinėms medijoms apžvalga. TV serialų muzika, nukelianti į kitas planetas ar prisiminimus apie senas geras TV dienas, kitur - išreiškianti afroamerikiečių divų asmeninius išgyvenimus biografinėse dramose, kuriose jų portretai perteikiami šių dienų dainininkių balsais ar muzikinės parodijos, keliančios nostalgiją miuziklų aukso amžiui.



Ved. Ieva Buinevičiūtė

Martino Scorsesės abejonės 1988 m. filme „Paskutinis Kristaus gundymas“ sukėlė didžiulę protestų bangą, kai kuriose šalyse filmas uždraustas. Režisierius visą savo gyvenimą ieškojo Dievo ir paieškos, atradimai, praradimai bei abejonės persmelkia visą jo filmografiją. Kurdamas „Paskutinį Kristaus gundymą“, režisierius rėmėsi N. Kazantzakio romanu, bandė atskleisti žmogiškąją Jėzaus Kristaus, susiduriančio su gundymu, kančia ir abejonėmis, prigimtį. P. Gabrielio muzika tarsi kovoja vidinę M. Scorcesės kovą, perteikia vidinių klausimų dramatiškumą, išreiškia abejonę ir nepalieka abejingų kaip vienas geriausių darbų kino muzikos istorijoje. Septynerius metus kurtas darbas, įvertintas „Grammy“, kartais laikomas geriausiu darbu P. Gabrielio diskografijoje apskritai.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

In memoriam Mantas Kvedaravičius, peržiūrinėjant ir perklausant jo filmų fragmentus, bei klausantis jo minčių apie savo darbus.
Tai jo kūrybos Mariupolis, erdvė, zona, vadinama Barzakh, kurioje klaidžiojo kartu su dingusiaisiais ar buvo įkalintas vaizdų Partenone ir savo žvilgsniu filmuose užfiksavo skausmą, kuris režisieriui baigėsi tyla po raketos smūgio.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

94-osios JAV kino akademijos apdovanojimų cermonijoje nominuotų ir apdovanotų geriausių kino filmų garso takelių bei dainų apžvalga. Hansas Zimmeris, gavęs „Oskarą“ už geriausią garso takelį filmui „Kopa“ nesiteikė žengti raudonuoju kilimu, vadindamas šį renginį nevykusiu šou ir vietoj to pasirinkęs koncertuoti Amsterdame. Nominantų gretose - viena moteris kūrėja, pop kultūros veržimasis į kino industriją su afroamerikiečių istoriją perteikianičiais siužetais bei agentui 007 sudainuota Billy Eilish daina, įvertinta „Oskaru“.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Austrų režisieriaus Michaelio Hanekės filmai - tai blogio, skausmo, prievartos studijos, medijų atbukinto žiūrovo budinimas iš kultūros, besimėgaujančios žiauriais vaizdais. Posthumanistinis moralistas geba sukrėsti žiūrovus, naudodamas subtilią akadmeinę Vakarų muziką ir kontrastus jai - ypač žiaurius vaizdus arba kitokio pobūžio muziką, kuri kviečia į sadistinius žaidimus.

Ved. Ieva Buinevičiūtė