Įgarsintas vaizdas

Laidoje skambės 2016 m. sukurto trečiojo ilgametražio Damieno Chazelle‘ės filmo „Kalifornijos svajos“ muzika, kurta Justino Hurwitzo. Filmas vejasi daugiausia kino istorijoje apdovanojimų susirinkusius kūrėjus, tačiau šalia pripažinimo režisierius sulaukia ir nemažai kritikos dėl iškreipiančio muzikos istoriją džiazo traktavimo, banalumo, nostalgijos, turinio politizavimo, tradicionalizmo, kai kuriems recenzentams kažkuo primenančioo Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją.
Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje skambės 2014 m. sukurto antrojo ilgametražio Damieno Chazelle‘ės filmo „Atkirtis“ muzika, kurta Justino Hurwitzo. Džiazo istorijos fragmentai, įtempti bigbendo vadovo ir jaunojo būgnininko santykiai vedantys į perfekcionizmo užvaldyto despotiško mokytojo iškeltus tiklsus ir pavojingus jaunuolio nuotykius siekiant būti tokiu puikiu kaip vienas žymiausių XX a. būgnininkų Buddy Richis. Anot vienų kritikų tai – griaunantis muzikos pasaulio klišes, kitų – ne visada įtikinantis džiazo, nerimo, įtampos kupinas pasakojimas yra paties režisieriaus muzikavimo jaunystėje patirtys.
Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje skambės prieš daugiau nei savaitę šį pasaulį palikusio kino muzikos meistro Ennio Morricone muzika. Žymiausiems XX a. filmams, tarp jų ir Sergio Leone „spaghetti vesternams“, geriausiems filmams apie gangsterius ir jautriausioms dramoms kompozitorius sukūrė begalinę iki šiol mus pasivejančią muzikinę erdvę, kuri tęsiasi ir po filmų peržiūrų žiūrovui švilpaujant įsiminusią temą. Be Morricone muzikos nebeįsivaizduojame „laukinių vakarų“, epinės kriminalinės dramos, tokios ilgesingos, prabangios juostos kaip „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ ar pasakojimas apie nuotolinį artumą Giuseppe Tornatore filme „Amžini meilės laiškai“.
Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje skambės 2009 m. sukurto debiutinio ilgametražio Dmieno Chazellės filmo „Gajus ir Medlin ant suoliuko parke“ muzika. Dainoms tekstus kūrė pats režisierius, o muzikos autorius – šiandien geriau žinomas iš vėlesnį bendradarbaivimą su Chazelle kuriant garso takelius filmams „Atkirtis“ ar Kalifornijo svajos“. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ apžvelgsime kino muzikos kūrėjo Nicholaso Britello kūrybinę biografiją. Nuo muzikos trumpametražiams Natalie Portman filmams, pameistrio darbo vieno ryškiausių šių dienų kino muzikos kūrėjo Hanso Zimmerio studijoje iki atpažįstamo stiliaus, kuriamo naudojant „Chopped and screwed“ techniką, pasiskolintą iš repo muzikos. Kompozitorius renkasi sudėtingesnes temas, išskirtines istorijas apie juododžius filmuose „12 vergovės metų“, „Mėnesiena“ ar „Jei Bylo gatvės prabiltų“, o naujausiuose savo darbuose atskleidžia sarkastiškus, kupinus juodo humoro, valdžios ir galios ištroškuisus žmonių portretus filme „Valdžia“ ar seriale „Paveldėjimas“. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Klausysimės muzikos rašytos filmams, kurie buvo sukurti prieš 30-imt metų ar pusę amžiaus. Peržvelgsime įdomiausius pavyzdžius, bylojusius apie lietuviškos kino muzikos pokyčius. Keliausime iš miesto į kaimo garsyną, iš miuziklo į kino baladę, iš tuo metu pirmuosius žingsnius žengusių kinematografininkų darbų į poetinį kiną, lydimą lyriškų, intymių melodijų ar rokenrolo grupių, atliekančių lietuvių liaudies dainas. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Po sėkmingo bendradarbiavimo kuriant muzika Barry Jenkinso „Mėnesienai“, Nicholas Britellas grįžo į režisieriaus studiją tęsti darbų, kuriant muziką filmui „Jei Bylo gatvė prabiltų“. Klausydamas muzikos žiūrovas gali atsekti keturias meiles formas, kurias režisierius atveria atsisakydamas linijinio pasakojimo būdo, perteikdamas sudėtingą istoriją 8-ojo dešimtmečio Harleme. Tai audiovizualinė arija gatvėms, kuriose afroemrikeičiai iki šių dienų ieško būdų išgyventi ir išlikti laisvėje. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Klausysimės muzikos iš Barry Jenkinso filmo „Mėnesiena“, kurio kūrėjai buvo apdovanoti „Oskarų“ statulėlėmis. Pasakojimas neapsėjo be muzikinių nuorodų į kitų kino autorių darbus, o dažnai istorijose apie afroamerikiečius skambantį repą pakeitė įtraukiančios į pagrindinio herojaus Chirono pasaulį Nicholaso Britello sukurtos temos, kurias kurdamas kompozitoriaus naudojo „Chopped and screwed“ techniką, pasiskolintą iš hiphopo. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Skambės muzika iš filmo „Laimingi kartu“, perteikianti dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais. Tai kelionė iš Honkongo į Buenos Airės ir atgal, kur metropolių klajoklius lydi kontrastingos muzikos garso takelis – nuo vietinių, grojančių tango baruose iki Franko Zappos aštrių gitaros pjūvių. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

„Roko muzika, man kaip režisieriui ir mano amžininkams suteikė vienintelę alternatyvą Bethoveno sukurtai muzikinei kultūrai“, – kažkada juokaudamas viename interviu sakė Wimas Wendersas. Vieno žymiausių Naujojo vokiečių kino autorių filmuose – melomaniškos kelionės, kur roko ir kitų žanrų muzika tampa bandymais pabėgti arba grįžti, ieškoti, tai, kas prarasta ar dar neatrasta.
Ved. Ieva Buinevičiūtė