Klausysimės Wimo Wenderso 1999 m. filmo „Buena Vista Social Club“ garso takelio, kuriame – užmiršti atlikėjai, atgaivinę 1950-aisiais Kuboje skambėjusią muziką. Po W. Wenderso filmo sukūrimo, son cubano pasklido po visą pasaulį, šio žanro atlikėjai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais suspėjo pasirodyti Carnegie Hall, Vienos operos teatre, priviliojo nemažai turistų ir pradėjo kubietiškos muzikos atgaivinimo judėjimą, kurį perima jaunesnės kartos.Ved.Ieva Buinevičiūtė

Naudodamas dešimto dešimtmečio populiarią muziką B. Luhrmanas veda nuotykių ištroškusius televizijos žiūrėtojus beprotišku greičiu prie moralo, kad viskas – meilė, išdavystė, nuotykiai, ir laiminga pabaiga turinti įvykti vos per keletą minučių artina ir į greitą mirtį. Gaivališkas, nuolat jaudinantis filmas, lydimas tokių grupių kaip Garbage, Radiohead, panašiai kaip žiūrint populiarios dainos klipą, įtraukia ir verčia patikėti šį kartą Bazo Luhrmano nešama žinute – tyrumo, nekaltumo išsaugojimu pavojingame pasaulyje.



Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje skambės Julios Taymur filmo „Frida“ garso takelis, kuriame – žymiausi Pietų Amerikos dainininkai, vietiniai mariačiai, pačios režisierės sukurta daina, meksikiečių ikoną Fridą įkūnijusios Salmos Hayek balsas, dainuojant mėgstamiausias dailininkės ir jos vyro Diego Riveros melodijas. Tarsi atkasdami Pietų Amerikos folkloro kaulus, Taymur ir kompozitorius Elliotas Goldenthalis eklektiška, sarkastiška muzika filme atveria kontraversišką dailininkės gyvenimo būdą, lydi žiūrovą „Laukinės moters“ pėdomis, sukurdami dinamišką dailininkės įvaizdį, atkartojamą teminiuose vakarėliuose, pritaikomą beveik visoms moterims.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Klausysimės Marcelio Camus 1959-ųjų filmo „Juodasis Orfėjas“ garso takelio, kuriame – lūšnynuose gimusi muzika, Afrikos skambesiai ir Bossa Novos klasika, išpopuliarėjusi visame pasaulyje.
Ved. Ieva Buinevičiūtė

„Photoplay music“ – judančių vaizdų arba nebyliųjų filmų muzika byloja apie vieną įdomiausių nebyliojo kino muzikos istorijos tarpsnį, kai tylius vaizdus nuolat lydėdavo skirtingos muzikinė interpretacijos, sukompiliuotos iš skirtingų kūrinių, o kino teatrai neapseidavo be nuolat juose dirbančių muzikantų ir kino muzikos bibliotekų. Deja, atsiradus galimybei sinchronizuoti įrašytą garsą su vaizdu, judančių vaizdų muzikos buvo atsikratyta kaip makulatūros. Tačiau pirmųjų kino muzikos kompozitorių sukurtos arba pritaikytos kitų autorių muzikinės replikos naudojamos iki šiol, o besižavintieji iš išlikusių istorijos fragmentų rekonstruoja nebyliuosius kino seansus.


Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Svajinga, bet ne per daug banali, melancholiška, tačiau ir suteikianti vilties Maxo Richterio muzika kuriama filmams, analizuojantiems vienatvės, izoliacijos temas, padeda personažams ir filmų žiūrovams ieškoti santykio su praeitimi, dabartimi, pabėgti nuo pasaulio triukšmo. Ypatingą atmosferą kuriantis kompozitorius tokiuose filmuose kaip „Valsas su Baširu“, „Kuždesių sala“, „Tikri pjūčiai“ ar seriale „Birmingemo gauja“ mėgsta grįžti prie tų pačių kūrinių ar jų elementų, juos kartoti, prisiminti anksčiau kitų autorių sukurtas dainas „rekomponuodamas“ klausytojų pojūčius.
Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Kino muzikos kompozitoriumi Chaplinas tapo niūniuodamas skurdžias vaikystės dienas prablaškiusias melodijas, girdėtas miuzikholuose, varjetė ir tavernose. Muzikos kompozitoriai, aranžuotojai, nemažai prisidėję prie žymiųjų jo melodijų gimimo, būdavo nuolat atleidžiami iš darbo, prarasdavo teises į autorystę, tačiau daugelis su šypsena, kurią apdainavęs ne vienas pop dainininkas, prisimena sudėtingas darbo sąlygas katu su nervingu perfekcionistu, bijojusiu prarasti populiarumą „prakalbinęs“ savo filmuose sukurtą „valkatą“.


Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie pirmuosius dešimtmečius kino industrijoje, nebyliųjų kino filmo seansus, kuomet judantiems vaizdams akomponuodavo taperis ar visas orkestras. Pavartę to laikotarpio kino muzikos enciklopedijas ieškosime muzikos temų, kurios naudojamos panašiose scenose ir šiandien. Klausysimės išlikusių pirmųjų filmų partitūrų, kino teatrui pritaikytų vargonų skambesio ir šiandien atkuriamuose nebyliojo kino seansuose skambančios muzikos, kuriamos žymiausių kompozitorių.

Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ apžvelgsime kino muzikos kūrimo tendencijas, susiformavusias nuo pirmųjų kino seansų. Pradžioje bandymus užgožti kino teatro projektoriaus keliamą triukšmą grojant taperiams, pakeitė iš anksto įrašyta garsiniams filmams pritaikyta muzika ar režisieriaus mėgstamos paties atrinktos kompozicijos. Kokios Holivudo praktikos atvedė iki šiandien kine skambančios muzikos? Apie stilius, žanrus, melodijas, meninius sprendimus, tapusius ryškiausiais pavyzdžiais, keitusiais filmų muzikos istoriją.

Ved. Ieva Buinevičiūtė.