Per Holokaustą Irena Veisaitė prarado mamą, o per Stalino trėmimus – ją, žydę paauglę, priglaudusią gelbėtoją. Veisaitė turėjo visas priežastis keršyti, bet pasirinko to nedaryti. „Supratau, kad blogis kuria blogį“, – sako profesorė. „O aš norėjau kurti gėrį.“ Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą.

Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi.

Prisidėkite prie klausytojų bendruomenės Patreon: http://patreon.com/nanookmultimedia