Istoriko teritorija

Ar pokalbis yra tinkamas metodas siekiant pažinti žmogų ir perprasti jo likimą? Kaip užduodami klausimai, „atrakinantys“ pašnekovą? Kas pokalbio metu yra svarbesnis dialogo dalyvis – žmogus užduodantis klausimus ar tas, kuris atsakinėja ir pasakoja savąsias istorijas? Kiek tiesos gali būti dokumentinėje arba sakytinės istorijos knygoje? Į šių ir kitų klausimų svarstybas leisimės kartu su kino ir teatro kritike Rūta Oginskaite, 2017-aisiais parašiusia knygą „Gib a kuk = Žvilgtelėk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose”. Ved. Aurimas Švedas.

Kokie praeities reliktai mums padeda rekonstruoti ir suprasti žmogaus gyvenimo bei klajonių tam tikrose erdvėse istoriją? Ką mes žinome apie mėginusius susiorientuoti senosios Lietuvos valstybės teritorijoje bei joje keliavusius žmones? Kada žemėlapiai tampa ne vien tik kartografiniu šaltiniu, o veidrodžiu, kuriame atsispindi žmogaus kasdienybė ir mentalitetas? Ką mums apie mūsų protėvių ir jų valstybės gyvenimus gali papasakoti senosios Lietuvos valstybės kelių aprašymai? Kalbėsimės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Tomu Čelkiu. Ved. Aurimas Švedas.

Kodėl Baltarusija ir baltarusiai mūsų viešojoje erdvėje ir kultūrinėje atmintyje tapo tolimu, itin retai prisimenamu reiškiniu? Kas jungia ir kas skiria Lietuvos ir Baltarusijos visuomenes? Ar tikrai baltarusiai mėgina pasisavinti mūsų istorijos bei atminties „teritorijas“? Kaip šiuolaikiniai istorikai rekomenduoja kalbėtis skirtingų tautų atstovams, kai jie ima dalintis bendrą praeitį, nesutarti arba net pyktis dėl jos? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su istoriku prof. dr. Alvydu Nikžentaičiu ir politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Ved. Aurimas Švedas.

Kokios šiuolaikinio pasaulio raidos tendencijos verčia reinterpretuoti mūsų istorines patirtis? Ką reiškia posakis „istorija yra gyvenimo mokytoja”? Kodėl XXI amžiuje vieni politikai, visuomenės veikėjai ir intelektualai mokosi iš Stalino ar Mao, o kiti – iš Gandžio ar Lincolno? Ką daryti Lietuvos ir kitų Vidurio Rytų Europos šalių visuomenėms, kad nebūtų pakartotos apmaudžios praėjusio šimtmečio klaidos?
Atsakymų į šiuos ir kitus labai svarbius klausimus ieškosime kartu su istoriku Andriumi Povilu Stepavičiumi ir filosofu Simu Čelutka, sklaidydami amerikiečių istoriko Timothy Snyderio, knygą „Apie tironiją. Dvidešimt 20-ojo amžiaus pamokų”. Ved. Aurimas Švedas.

Ką reiškia posakis „istorija yra gyvenimo mokytoja”? Kodėl XXI amžiuje vieni politikai, visuomenės veikėjai ir intelektualai mokosi iš Stalino ar Mao, o kiti – iš Gandžio ar Lincolno? Ką daryti Lietuvos ir kitų Vidurio Rytų Europos šalių visuomenėms, kad nebūtų pakartotos apmaudžios praėjusio šimtmečio klaidos?
Atsakymų į šiuos ir kitus labai svarbius klausimus ieškosime kartu su istoriku Andriumi Povilu Stepavičiumi ir filosofu Simu Čelutka, sklaidydami amerikiečių istoriko Timothy Snyderio, knygą „Apie tironiją. Dvidešimt 20-ojo amžiaus pamokų”.

Kokios šiuolaikinio pasaulio raidos tendencijos verčia reinterpretuoti mūsų istorines patirtis? Ką reiškia posakis „istorija yra gyvenimo mokytoja”? Kodėl XXI amžiuje vieni politikai, visuomenės veikėjai ir intelektualai mokosi iš Stalino ar Mao, o kiti – iš Gandžio ar Lincolno? Ką daryti Lietuvos ir kitų Vidurio Rytų Europos šalių visuomenėms, kad nebūtų pakartotos apmaudžios praėjusio šimtmečio klaidos?
Atsakymų į šiuos ir kitus labai svarbius klausimus ieškosime kartu su istoriku Andriumi Povilu Stepavičiumi ir filosofu Simu Čelutka, sklaidydami amerikiečių istoriko Timothy Snyderio, knygą „Apie tironiją. Dvidešimt 20-ojo amžiaus pamokų”. Ved. Aurimas Švedas.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Mūsų kasdienoje skambančią muziką dažniausiai priimame kaip garsus, kuriančius tinkamą nuotaiką darbui, pramogoms arba poilsiui. Žinoma, tai supaprastinimas. Įvairūs muzikos kūriniai ne tik atlieka garsinio fono vaidmenį, bet ir pasakoja mums istorijas apie mus pačius ir pasaulį, kuriame gyvename. Dar daugiau – muzikiniai kūriniai tampa neatskiriama mūsų individualios ir kolektyvinės istorijos dalimi, svarbiomis atminties vietomis, ištisoms kartoms padedančiomis suvokti ir nusakyti, kas mes esame. XX bei XXI amžiaus žmogaus istorijos stebėtojų bei jo patirčių perpasakotojų vaidmenį dažnai atlieka roko muzikantai ir bardai. Kaip šie žmonės mums pasakoja savąsias istorijas? Kada dainos tampa tarpininkais tarp praeities ir dabarties? Kokiomis aplinkybėmis labai asmeniškos dainos virsta atminties vietomis ištisoms kartoms?
Apie šiuos ir kitus dalykus pokalbis su dainų autoriumi ir atlikėju Dariumi Žvirbliu. Ved. Aurimas Švedas.

XXI amžiuje praeities pėdsakus dėmesingai tyrinėja ne tik istorikai, bet ir kraštotyrininkai, kelionių maršrutus sudarinėjantys gidai, istorinės rekonstrukcijos klubų nariai bei sakytinės istorijos entuziastai. Šių žmonių veikla dažnu atveju nėra vien tik smagus laisvalaikis, į ją visa galva pasinėrę asmenys praturtina visuomenės istorinę kultūrą naujomis žiniomis, inicijuoja svarbias diskusijas, aktyviai įsitraukia į paveldosauginę veiklą, tampa puikiais savojo miesto arba krašto istorijos bei kultūros ambasadoriais. Kas skatina įvairių specialybių žmones imtis istoriko amato? Kaip jų pastangos keičia mūsų supratimą apie praeitį ir jos ženklus dabartyje? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymų kartu su studijos svečiu rašytoju, vertėju, miestų tyrinėtoju Dariumi Pocevičiumi, kurio knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų” bei „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990” skatina eiti ir patiems atrasti neįtikėtinai įdomią ir žadinančią mūsų vaizduotę Vilniaus istoriją. Ved. Aurimas Švedas.