„Noriu mėgautis. Aš viską visiems padariau, gyvenu tik sau“, – sako 65-erių Jolanta Budreckytė, kuri, prieš 5 metus sulaukusi pensijos, iš Kauno persikraustė į Ginteikiškių kaimą Kaišiadorių rajone.

„Turėjau tokią svajonę – norėjau gyventi kaime. Šie 5 metai kaime yra vieni geriausių mano gyvenime“, – džiaugiasi.

Nors ir turi dukrą, Jolanta buvo vieniša iki kol sulaukė 55-erių. Jolantos gyvenimas pasikeitė prieš 10 metų, kai ji sutiko taip pat vienišą (išsiskyrusį) Romą Janauską, su kuriuo dabar ir gyvena.

„Vyresnio amžiaus žmogui leistis į santykius sudėtinga. Tikrai sudėtinga. Aš išvis neturėjau patirties gyventi su kažkuo. Man taip nepasitaikė. O Romukas… Jis gerietis, mes nė karto nesame susipykę“, – pati stebisi.

Jolantos gyvenimas nėra rožėmis klotas – jai teko karšinti ir močiutę, ir mamą, o, sulaukus 15 metų, išgyventi itin skaudžias mylimų tėvų skyrybas. Mama pasiėmė sūnų, o tėtis – dukrą, kuri netrukus buvo apgyvendinta sanatorijoje.

„Man atseit tuberkuliozė, bet kad jos taip ir nebuvo. Bet buvo patogiau – atvažiuodavo, atveždavo skanėstų… Manau, kad tėtis mane čia apgyvendino, jog jam būtų mažiau vargo“, – prisimena Jolanta.

Ved. Edvardas Kubilius