Per pastaruosius trejus metus statistinis venesuelietis vidutiniškai numetė 12 kilogramų. Daugiausia naftos atsargų turinčią Pietų Amerikos šalį masiškai palieka piliečiai (išvyko 3 milijonai nuo 2014-ųjų), o likusieji, jeigu negauna maisto iš užsienio giminaičių, laukia jo eilėse ištuštėjusiose parduotuvėse. Vietiniai pinigai tapo beveik beverčiai, ligoninėse trūksta vaistų, o humanitarinė pagalba stabdoma.

Kaune užaugusi, bet nuo 1950-ųjų Karakase, Venesuelos sostinėje gyvenanti žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, mato visa tai – bet tiki, kad Venesuelos ateitis šviesi.

Asmeniškai pažinojusi buvusį šalies autoritarinį prezidentą Hugo Chavezą, Rosales yra ištikima opozicionierė. Ji leidžia svarbiausią šalies valdžią kritikuojantį žurnalą Zeta.

„Įspūdis, kad antrą kartą žiūriu tą patį filmą“, – sako 89-erių mokslininkė, kuriai dėl jos išsakytų žodžių nebeleidžiama išvažiuoti iš šalies. „Filmas“, kurį ji mini – Lietuvos išsilaisvinimo iš Sovietų sąjungos.

Rosales deda viltis į naujai iškilusį, JAV, Vakarų Europos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių palaikymą turintį nacionalinės asamblėjos lyderį Juaną Guaido ir netiki kritikų teorija, kad JAV nori pasinaudoti kritine situacija Venesueloje, kad gautų prieigą prie milžiniškų Venesuelos naftos rezervų.

Guaido pusėje yra 84% venesueliečių, dabartinio prezidento Maduro – vos 4%, bet tarp jų – ir bene lemiamą įtaką šioje lygtyje turinti Venesuelos kariuomenė, liekanti ištikima režimui.

NYLA redaktorius Karolis Vyšniauskas ir prie epizodo kūrybos prisijungusi Prancūzijoje dirbanti žurnalistė Ieva Balsiūnaitė susiskambino su Rosales, kad geriau suprastų, kaip atrodo kasdienybė buvusioje turtingiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Išgirskite jų pokalbį.

Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia