Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.

„Aš tikiu stebuklais ir man tie grybai yra stebuklas, – pasakoja režisierė. – Filmo pradžioje tie grybai valgo mūsų archyvus, tarsi mūsų prisiminimus. Ir jie neklausia, ar mums tai brangu, jie vis tiek ardo. Bet mes turime galios prisiminti. Ir man atrodo, kol mes prisiminsim, kol mums rūpės tie dalykai, grybai gal ne viską suvalgys,“ – viliasi ji.

Grybų pasaulį menininkė tyrinėjo šešerius metus – konsultavosi su mokslininkais, rinkosi, augino, filmavo ir vis labiau žavėjosi organizmais, kuriems pažinti reikia ne tik mikroskopo, bet ir kantrybės bei drąsos. Pasak jos, galiausiai šis procesas jai padėjo išgyventi ir priimti artimųjų netektį, o nesibaigiančiame gyvybės cikle įžvelgti viltį.

Apie tai, kaip joms sekėsi dirbti su grybais pasakoja režisierė A. Žegulytė, scenarijaus autorė Vėjūnė Tamuliūnaitė ir vieną iš personažų filmui parūpinusi VU Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurgita Švedienė.

Aut. Vaida Pilibaitytė