Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.

Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiajai visuomenei?

Dvi leidyklos - KTU ir LAPAS - išleido mokslinę monografiją „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“, kurią parašė Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis. Leidinys plačiai apžvelgia labai svarbią ir dar mažai ištyrinėtą sritį - lietuviškos architektūros palikimą Šiaurės Amerikoje ir pasakoja apie vieno produktyviausių architektų Jono Muloko gyvenimą ir kūrybą.

Apie egzilio architektūrą pokalbis su knygos autoriumi dr. Vaidu Petruliu ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi, menotyrininku Juozapu Blažiūnu.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Mulokų šeimos archyvo nuotr. Kristaus atsimainymo bažnyčia Niujorke

Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.
Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.
Nuotrauka Regimanto Tamošaičio

Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.
Žinomi gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai išleido naują knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (išleido „Aukso žuvys"). Šiame iliustracijų pilname leidinyje ne tik dešimtys receptų, bet ir istorinis pasakojimas, daugybė įdomių faktų.
Pokalbis su Anželika ir Rimvydu Laužikais.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Roberto Daskevičiaus nuotr.

Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarsto apie nenorą gyventi ir išeina sulaukusi vos 49 metų?
Pokalbis su knygos „kartu“ autore Rūta Oginskaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė

Ved. Jolanta Kryževičienė

Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?
Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Šiais metais mokslininkė įvertinta Vyriausybės ir Vytauto Kubiliaus premijomis.
Kaip keičiasi literatūra ir kritika, kokį savo sovietmečio darbą dr. Jūratė Sprindytė laiko nevilties dugnu ir kas jai dabar labiausiai rūpi?

Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Redas Vilimas/BNS

Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugybę energijos, nėra tik madinga tendencija ir populiarumo ieškojimas?

Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geomokslų instituto docentas, klimatologas dr. Justas Kažys.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas ir būdas patirti gyvenimą. Apie jaunosios kartos gyvenimą - pokalbis su Mykolu Sauka.

75-ąjį gimtadienį šventė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dramaturgė, eseistė Vanda Juknaitė. Visą gyvenimą ji rašė ir stengėsi suprasti tuos, kurie yra pažeidžiami, niekinami, išstumti už tobulos visuomenės ribos. „Didžiausias nuopelnas yra ne parašyti knygą, o ištverti gyvenimą jo neprakeikiant“,- sakė rašytoja Vanda Juknaitė. Pokalbis apie autobiografinę apysaką „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nuotr. Dainius Labutis („Moteris“)

Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ievos Balčiūnės ilgo tyrimo rezultatais paremtą knygą „Augintiniai“ (išleido „Aukso žuvys“). Kokia buvo šio reiškinio dinamika ir priežastys, kokios tai buvo šeimos, kaip šiuose procesuose dalyvavo valstybinės institucijos ir kokias pasekmes mes jaučiame dar šiandien - pokalbis su knygos autore.

Ved. Jolanta Kryževičienė