„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviruoti sovietmečiu, kad filmas pasiektų ekranus ir nebūtų be gailesčio iškarpytas? Gražina Arlickaitė dirbo pirmajame nepriklausomos Lietuvos festivalyje „Kino pavasaris", vėliau pati įkūrė festivalį Scanorama, kuriam vadovauja ir šiandien. Apie laiką, kiną ir žmones - pokalbis laidos rubrikoje „Mohikanai".

Ved. Jolanta Kryževičienė

Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.
Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido Kitos knygos).
Tačiau gerovės visuomenės piliečiai patys nori būti sekami, mėgautis saugumu ir komfortu, nejausdami, kad virsta neatsakingu aviliu, kur išnyksta laisva valia. Tokiomis įžvalgomis apie knygą dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius filosofas dr. Gintautas Mažeikis.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birželio 4-ąją. Pokalbis su su LLTI vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Ramune Bleizgiene, skamba ištraukos iš archyvinių radijo spektaklių.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikėjosi valdžia? Kiek lėmė iš senosios mitologijos ateinantys stiprūs jausmai ir suvokimas?
Pokalbis su kultūros istorike, filosofe, TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausimą knygos autorė, su kuria kalbamės laidoje.

Antroji laidoje pristatoma knyga apie okupuotą XIX amžiaus Lietuvą. Kodėl carinės Rusijos propagandos strategija Lietuvoje neturėjo poveikio, kodėl susiformavo ciniškas požiūris į valdžios simbolius analizuoja humanitarinių mokslų daktarė Jolita Mulevičiūtė monografijoje „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas ). Pokalbis su autore.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo būdo ženklus galime čia rasti pasakojama leidyklos „Aukso žuvys“ išleistoje knygoje.
Pokalbis su knygos autore Danguole Butkiene.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio konstravimo biuro, vadinto „Tara“, istoriją 1960-1980 metais. Dailininko Kęstučio Gvaldos išgelbėtas nuo sunaikinimo „Taros“ archyvas tapo tyrimų ir šios knygos pagrindu. Apie knygą, sovietinio dizaino eksperimentus, avangardiškumą pokalbis su dizaino istorike Karolina Jakaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Karolio Milaševičiaus

Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo? Pokalbis su filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu apie naują Byung-Chul Han knygą „Psichopolitika“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmenišką poezijos rinkinį „Kartais sninga juodai", sako: „Poezijoje negali būti jokių tabu. Net jei tai tavo nuopolis. Turėk drąsos būti savimi iki galo. Bent poezijoje“.

Pokalbis su Rimvydu Stankevičiumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai?
Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje „Karas ir kultūra. Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“ tyrinėja kultūros procesus, vykusius Lietuvoje II Pasaulinio karo laiku. Kodėl atėjus naujai valdžiai teatrų repertuaras pasikeisdavo per kelias dienas? Kiek tautinės idėjos buvo susijusios su nacionalsocialistinėmis dogmomis?

Pokalbis su knygos autore dr. Ina Pukelyte.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Mato Gineikos nuotr.