Lietuvoje minimos 32-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės, tačiau tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, visuose renginiuose daug dėmesio skiriama ukrainiečių kovai dėl laisvės. Seime per per minėjimą kalbėdama Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė - Nielsen sako, kad tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas yra ukrainietis.

Lada stabdo gamybą, traukiasi Ferrari, Shell, Carlsberg ir kitos įmonės.
Ukrainiečiai sunaikino tūkstančius Rusijos karo mašinų ir ginkluotės.


Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių atlikėja Džamala Maskvos pradėtą karą Ukrainoje įvardija kaip didžiausią tragediją šalyje per pastaruosius aštuonis dešimtmečius. 2016-ų metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja šiuo metu keliauja po Europą, skleisdama žinią apie karą Ukrainoje ir ragindama žmones palaikyti šalies kovą už laisvę.

Kultūros įstaigos skelbia esančios pasiruošusios priimti Lietuvoje prieglobstį randantiems ukrainiečiams. Nuo karo baisumų bėgantiems Ukrainos žmonėms sudarytos sąlygos nemokamai apsilankyti muziejuose įvairiuose kultūros centruose, kur jie galėtų susigrąžinti psichologinę pusiausvyrą, pažinti abi šalis siejančią bendrą kultūrą ir istoriją, dalyvauti kultūrinėse ir edukacinėse veiklose.

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 plitimą įvardijo kaip pandemiją



Ved. Paulius Šironas

Kyjivas ir Maskva per įtemptas derybas Turkijoje nepadarė jokios pažangos tardamosi dėl galimybes paskelbti paliaubas, Rusijos karui prieš Ukrainą įžengus į trečią savaitę, pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Susirinkęs į pavasario sesiją Seimas ragina suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą: tai būtų moralinės paramos ženklas.

Atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos patikslintos.

Premjerė Ingrida Šimonytė neprognozuoja Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ likimo, jos netiesioginį savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukus į ES sankcijų sąrašą ir ketvirtadienį bankams įšaldžius įmonės sąskaitas. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad, jo žiniomis, „Lifosa“ kreipsis į teismą ir aiškinsis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai. Jis taip pat siūlo ieškoti būdų, kaip padėti „Lifosos“ darbuotojams.

Nevyriausybininkai ragina Europos Sąjungos valstybes atverti galutinių naudos gavėjų registrus. Šalys narės yra įsipareigoję sukurti viešai prieinamus įmonių savininkų (galutinių naudos gavėjų) registrus, kurie leidžia lengviau nustatyti galimus pinigų plovimo atvejus ir atsekti sąsajas su korumpuotais režimais.

Valstybinė mokesčių inspekcija į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) jau perkėlė duomenis apie 2,3 mln. gyventojų pajamas ir išlaidas, iš jų 1,8 mln. žmonių deklaracijas reikės tik peržiūrėti ir pateikti. Šiais metais, kaip ir kasmet, pajamas deklaruoti reikia iki gegužės 2 dienos.


Ved. Madona Lučkaitė

Ukrainos – Rusijos kare sutarta dėl 12-a valandų truksiančių paliaubų. Ukrainos vyriausybė patvirtino, kad nuo karinių veiksmų bus susilaikoma iki 9-os valandos vakaro tam, kad civiliai galėtų pasitraukti į saugesnes vietas.

Šių metų pabaigoje Lietuva bus pasiruošusi priimti mažiausiai 7 tūkst. sąjungininkų karių, o naujai steigiamame Rūdninkų poligone jau bus galima pradėti pirmąsias pratybas.

Parlamentinės partijos yra linkusios pritarti, jog Lietuvos finansavimas krašto gynybai jau kitais metais pasiektų 3-is procentus nuo bendrojo vidaus produkto.

Jungtinės Valstijos atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje.

Ukrainą jau pasiekė būtini medikamentai ir vaistai iš Lietuvos teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, parama bus tęsiama ir toliau. Šią savaitę išvyks ir medikų misija.

Rusijoje valiutų grynaisiais rinka uždaroma pusmečiui, o tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažinusi Rusijos valstybės skolos reitingą,teigia, kad šalies nemokumas yra neišvengiamas.

Protesto akcija Vilniuje už iškastinio kuro, ypač importuojamo iš Rusijos, atsisakymą.



Ved. Madona Lučkaitė

Britų transliuotojas BBC skelbia, kad Ukraina ir Rusija sutarė dėl humanitarinio koridoriaus iš Sumų.

Dalis atvykusių į Lietuvą ukrainiečių moterų sako patyrusios ne tik karo baisumus, kai šaudomi žmonės ir griaunami gyvenamieji namai. Pasak Raudonojo Kryžiaus ir Moterų krizių centro, jos pasakoja savo istorijas apie prievartavimus ir psichologinės pagalbos poreikį.

Lietuvos valdžia ketina griežtinti kriptovaliutų rinką.

Prasideda visam pasauliui skirta kampanija #CallRussia (liet. „Skambink Rusijai”), kuri skatins asmeniškai paskambinti 40-čiai milijonų Rusijos piliečių. Vilniuje gimusi iniciatyva #CallRussia kviečia rusų diasporą visame pasaulyje prisijungti ir drauge padėti Rusijos piliečiams sužinoti tikrus faktus apie žiaurų ir neteisėtą Putino režimo puolimą Ukrainoje.

Iš Kijevo į Vilnių nuo karo bėgusi žurnalistė Andžela Bubeliak LRT radijui sako, kad išvykus iš šalies morališkai lengviau nesijaučia ir nuolat baiminasi dėl Ukrainoje likusių žmonių.


Ved. Madona Lučkaitė

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Entonis Blinkenas paskelbė, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių. Šis papildomas dislokavimas padidins amerikiečių karių kontingentą Lietuvoje iki maždaug tūkstančio.

Rusijos pajėgos ankstyvą rytą bombardavo Ukrainos miestus iš oro, sausumos ir jūros. Pasak Ukrainos kariuomenės, puolimas buvo tęsiamas prieš Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Sumus ir Mykolajivą.

Kyjivas atmetė Maskvos siūlomus gyventojų evakuacijos koridorius į Baltarusiją ir Rusiją.

Pasaulio lietuvių diaspora susikoncentravusi visais galimais būdais padėti Ukrainai.

Nepaisant Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendacijų atsisakyti rusiškos programinės įrangos, dalis svarbiausių šalies finansų institucijų jas vis dar naudoja. Tarp jų - Sodra, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos statistikos departamentas. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, ruošiamas įstatymas, kuriuo institucijos bus įpareigotos nesaugios programinės įrangos atsisakyti.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos centrus artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose.

Vilniuje surengtas susitikimas su prodiuserės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojais, kurie papasakojo apie tai, kas vyksta Ukrainoje. O tie herojai - netoli Donecko gyvenusi vieniša mama Ana su savo vaikais.

Ved. Paulius Šironas

Apie situaciją Ukrainoje, Mariupolyje žurnalistas iš Kijevo Miroslav Otkovic.

Lietuvoje šiandien lankosi aukščiausias Jungtinių Valstijų karinis pareigūnas – Generalinio štabo viršininkas generolas Markas Milis. Svečias susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu ir lankys Pabradėje dislokuotus amerikiečių karius. Vakare į Vilnių atvyks ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Entonis Blinkenas.

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai. Jo teigimu, strateginių tikslų Ukrainoje Rusija nepasiekė ir karą kol kas pralaimi.

Karo pabėgėlių registracijos centre Alytuje daugėja ukrainiečių. Kasdien jų apsilanko po 100 ir daugiau.

Dėl Vladimiro Putino sprendimo kariauti Ukrainoje Prancūzija, Vokietija, Italija ir kitos šalys masiškai areštuoja jų šalyse esančias rusų oligarchų prabangias vilas ir jachtas.

Rusiją palieka vis daugiau valdžiai nepritariančių visuomenės veikėjų, režimo prispausta laisvoji žiniasklaida stabdo savo veiklą.

Rusijai pradėjus karinę invaziją, Ukrainos sportininkai susitelkė kovai už šalies laisvę - vieni aikštėse ir stadionuose, o kiti - mūšio lauke su ginklu rankose.

Ved. Madona Lučkaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies.

Rusijos pajėgų užimtame Ukrainos pietiniame Chersono mieste gyventojai surengė didelį protesto mitingą, nepaisydami okupantų perspėjamųjų šūvių.

Kokia situacija Slovakijos ir Lenkijos pasieniuose, kai į šias valstybes nepertraukiamu srautu plūsta pabėgėliai iš Ukrainos?


Ar Rusijos gyventojus gali pasiekti necenzūruotas internetas? Toje šalyje apribota prieiga prie kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių interneto svetainių.


Ved. Madona Lučkaitė

Tarptautinė bendruomenė smerkia Rusijos pajėgų ataką į Zaporižios atominę elektrinę. Ukrainos vadovas sako, kad incidentas didžiausioje senajame žemyne jėgainėje galėjo užbaigti ne tik jo šalies, bet ir visos Europos istoriją.


Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Rusijos kariai tęsia Kijevo puolimą, Mariupolio meras ragina NATO atsiųsti į pagalbą karių.


Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė. Tai ministrė pirmininkė sakė po susitikimo su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu. Pasak premjerės, dabar Maskvai įvedamos sankcijos taip pat yra ilgalaikės. Bretono teigimu, Europos Komisija pritaria, kad Europos šalys turėtų didinti finansavimą gynybai.


Ukraina, Moldova ir Sakartvelas oficialiai pasiprašė narystės Europos Sąjungoje.


Ved. Paulius Šironas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad per savaitę žuvo beveik 9 tūkst. Rusijos karių. JAV žvalgyba praneša, kad Rusijos kariuomenės kolona, keliaujanti link Kyjivo, sustojo, nes trūksta degalų.


Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradeda tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.


Ukrainoje veikia lietuviško kapitalo parduotuvių tinklas „Novus“. Kijeve šis tinklas turi 90-mt maisto parduotuvių, 65 iš jų po pauzės vėl ketinama atidaryti, nors miestas yra apšaudomas. LRT radijas pakalbino šio parduotuvių tinklo projekto vadovą Gintautą Pavalkį, kuris papasakojo, kaip vykdomas maisto prekių tiekimas ir prekyba karo zonoje.


Ved. Darius Matas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino į jo šalį įsiveržusią Rusiją siekiu „ištrinti“ ukrainiečius, jų šalį ir jų istoriją.

Neskraidymo zona ir naikintuvai. Tai du dalykai, ko labai nori Ukraina, bet nesulaukia Vakarų partnerių palankumo. Dėl abiejų nuogąstavimas tas pat - tai būtų akivaizdi NATO konfrontacija su Rusija, o to niekas nenori. Ar gali situaciją pakeisti Jungtinių Tautų sprendimai?

Maskvos ir Kijevo delegacijos ketina susitikti antrą kartą derybose prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos.


Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100-o pasaulio valstybių atstovai, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Koks labiausiai tikėtinas sprendimas ir ką jis pakeis?


Ved. Darius Matas