„Mano dukra gimė Spalio 31-ąją. Jos gimimas yra mano Helovino istorija“, – dabar jau be nerimo kalba Celina, Vilniuje gyvenanti filipinietė. Šiame „Nyla“ podkasto epizode devynios moterys dalijasi liudijimais apie gimdymą Lietuvos ligoninėse, kur patyrė nuo elementarios nepagarbos iki psichologinių ir fizinių traumų.

Nors medikų bendruomenėje vis labiau sutariama, kad moteris turėtų būti lygiavertė gimdymo proceso dalyvė, pašnekovių liudijimuose atsikartoja panaši mintis – jog jų kūnai gimdymo metu joms nebepriklausė.

Gydytojai akcentuoja, kad 80% gimdymų Lietuvoje praeina gerai, gimdyvių mirtingumas – ypač mažas. Jie taip pat primena, kad akušerių atlyginimai yra „nusikalstamai maži“. Tačiau taip pat sutinka, kad patirtys gimdymo namuose lieka visam gyvenimui, dėl to būtina siekti, kad jos nebūtų traumuojančios.

Žurnalistės Daivos Repečkaitės tyrime kviečiame atkreipti dėmesį į emocinę gimdymo priežiūros pusę ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti. Kiekvienas esame gimę – tačiau kalbėti apie šį procesą ir moters pojūčius jo metu vis dar yra tabu. Pabandykime jį pralaužti.

Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/mano-gimdymas-kaip-ne-mano/

Palaikykite NYLA: https://patreon.com/NanookMultimedia