Šių „Nenušaunamų siužetų“ formatas kitoks – laidą veda viena Rasa Drazdauskienė, o Ernestas Parulskis su laidos klausytojais bendrauja garso laišku, įrašytu ligoninėje. Toks formato pasikeitimas (jis gali užsitęsti ir iki gruodžio vidurio) laidos vedėjų visiškai netrikdo, atvirkščiai – suteikia papildomos intrigos.

Laidoje aptariamas ką tik lietuviškai išėjęs garsios švedų detektyvų autorės Kristinos Ohlsson romanas „Audrų stebėtojas“, kurį abu vedėjai visiškai atsitiktinai perskaitė vienu metu ir vienodai pozityviai nutarė, kad tai romanas, puikiai tinkantis ir ligoninei, ir ilgai kelionei, ir standartiškam rudens vakarui: skandinaviškai niūrus, su švediškais pajuokavimais ir dosniais siužeto vingiais. Rasa net pasidomėjo leidykloje, ar bus išverstas antras serijos romanas. Bus.

Šalia „Audrų stebėtojo“ rekomendacijos verta priminti, kad LRT televizija rodo „Nenušaunamų siužetų“ išgirtą švedišką detektyvinį serialą „Agatos Kristi Hjersonas“, kuris jau yra įkeltas (jei netyčia nepamatėt televizoriuje) į LRT mediateką.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvinėje literatūroje, kuri šiaip jau dažnai artima tikrovei, egzistuoja vienas tikrai išgalvotas personažas. Tai detektyvinių knygų knygyno savininkas ar savininkė, kurį (kurią) gyvenimas (tai yra, autoriaus valia) anksčiau ar vėliau įtraukia į realios bylos tyrimą. Laidos vedėjai prisipažįsta niekad gyvenime nieko panašaus nematę, užtat mielai skaito apie detektyvus, kuriuose neregima ranka dėlioja įvykius taip, kad jie atkartotų aprašytus klasikinėse istorijose. Būtent taip yra neseniai lietuviškai pasirodžiusioje Peterio Swansono knygoje „Aštuonios tobulos žmogžudystės“: jos siužetą tiesiogiai veikia aštuonios tobulų žmogžudysčių istorijos, aprašytos detektyvuose, kuriuos atrinko pagrindinis veikėjas – knygyno savininkas, ir tai buvo tik pirmas neapgalvotas jo poelgis. Kaip paaiškėja, laidos vedėjai skaitę ne visus minėtus detektyvus, apie tai ir šnekasi, dar ta proga pasamprotauja, kokia gi ta tobula žmogžudystė.

Rekomendacijos: Peter Swanson „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ ir aštuoni romane išvardyti detektyvai.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvuose dažnai pasitaiko įvairių užkoduotų pranešimų, šifruočių ir panašių mįslių. Šifrus galima mėgti ir nemėgti (laidos vedėjai turi ką pasakyti šiuo klausimu), bet, kaip dažnai būna, tinkamai pritaikius tai galingas įrankis, paverčiantis detektyvinį kūrinį tuo, nuo ko fiziškai negali atsitraukti iki paskutinio puslapio. Nelabai seniai detektyvų scenoje sužibėjusią autorę Janice Hallett „Nenušaunami siužetai“ pastebėjo jau anksčiau, kai vos pasirodęs jos romanas „Apeliacija“ (The Appeal) iššovė į bestselerių sąrašo viršų ir stabiliai ten laikosi iki šiol. Kodėl taip išpopuliarėjo detektyvas, kuriame nėra nė vieno veikėjo, o tik jų susirašinėjimas įvairiomis priemonėmis? Ir kodėl antras tos pačios autorės romanas „Tvaiford kodas“ (The Twyford Code), pilnas neaiškumų, painiavos ir šifruočių, kurias reikia atidžiai sekti nuo pirmo žodžio, nė kiek nenusileidžia pirmajam?

Laidos vedėjai, būdami tikri detektyvų ekspertai, žino atsakymą į šį klausimą, ir jūs jį taip pat sužinosite perklausę laidą.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aiškinasi, kodėl niekada neskaitė lietuviškų detektyvų autorių Ginos Viliūnės ir Sondros Rankelienės kūrybos. Priežastys, pasirodo, buvo skirtingos. Rasai atrodė, kad Ginos Viliūnės knygos yra ne tiek detektyvai, kiek Vilniaus istorijai skirta edukacinė medžiaga su šiokiu tokiu papildomu siužetu. O Ernestas galvojo, kad tai yra paaugliams skirta literatūra, kurios jis kažkodėl vengia skaityti. O štai Sondros Rankelienės detektyvų neskaitymo priežastys buvo panašios – labiausiai baidė sensacingai ir barokiškai paauksuoti viršeliai bei patetiški aprašymai.

Per vasarą laidos vedėjai susikaupė, abiejų autorių romanus perskaitė ir (šiek tiek sutrikę) pripažino, buvo neteisūs – knygos įdomios ir visiškai vertos aptarimo detektyvams skirtoje laidoje.

Rekomendacijos: Gina Viliūnė. „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ ir
„Spąstai pirklio žudikui“. Sondra Rankelienė. „Enigma Orbi“ ir „Enigma solvere. Įminti mįslę“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kodėl revoliucijos metu rašomi ne detektyvai, o nuotykiniai romanai, susidomi laidos vedėjai, ir imasi juos aptarti. Ir iškart neria į vienos garsiausių – Prancūzijos revoliucijos – laikus.

Kai kas, beje, prie šio laikotarpio detektyvų nesąžiningai priskiria net Victoro Hugo romaną „Vargdieniai“. Laidos vedėjai šiai provokacijai nepasiduoda, logiškai pereina prie nuotykių romano ir aptaria neseniai lietuviškai išleistą populiaraus amerikiečių rašytojo Laureno Estlemano istorinį romaną „Erelis ir Angis“, kuriame Erelis, žinia, yra Napoleonas, ką tik išlikęs gyvas po nepavykusio pasikėsinimo jį nužudyti 1800 m., o kas Angis – po truputį atskleidžia romano siužetas.

Aptarę Paryžiaus policijos prefekto kepurę (šiek tiek ir patį prefektą), pagal užsakymą pasiūtą ypatingą kelioninį krepšį ir panašius svarbius siužeto aspektus, laidos vedėjai prisimena dar ir kitą istorinį prancūzišką nuotykinį serialą – knygas ir filmus apie Nikolia le Floką (Nicolas le Floch), gražų, įspūdingą, špaga mosuojantį XVIII a. policininką, gyvenusį tokiais laikais, kai laiku neperdavus fleitos Austrijos imperijai galima sulaukti karo.

Rekomendacijos: Laureno Estlemano „Erelis ir Angis“, knygos apie Nicolas le Flochą (lietuviškai nėra) ir Prancūzijos TV serialas. Taip pat Hugo „Vargdieniai“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio (ir pirmosios naujame LRT radijo sezone) laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis dalinasi šviežiai pasibaigusios vasaros detektyviniais trofėjais ir ilgesniam laikui stabteli aptardami pagrindinį medžioklės laimikį – švedišką serialą „Agatha Christie's Hjerson“. Detektyvas Hjersonas, Švedijos suomis, yra trigubai išgalvotas herojus: šiais metais jį sugalvojo serialo scenarijaus rašytojai; prieš beveik šimtmetį jis tapo ekscentriškos detektyvų rašytojos, Erkiulio Puaro bičiulės, Ariadnės Oliver romanų herojumi, na, o juos visus – Hjersoną, Oliver ir Puaro – sukūrė Agatha Christie. Švedams teko pasukti galvą, kaip Hjersoną paversti visaverčiu personažu, nes Christie romanuose jis paminėtas vos kelis kartus, ir jiems pavyko – serialas žiūrisi labai smagiai.

Šį iššūkį, epizodinio Christie veikėjo pavertimą pagrindiniu, pabandė pakartoti ir „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai. Peržiūrėję visus rašytojos romanus, jie juose atrado vieną Lietuvos paminėjimą, kuris teoriškai galėtų tapti serialo stuburu, o hipotetinį serialą laidos vedėjai pavadintų „Agatha Christie's daktaras Žeraras“.

Laidoje taip pat kalbama apie singapūrietės Ovidios Yu detektyvų seriją, antrą, ką tik lietuviškai išleistą Richardo Osmano romaną „Žmogus, miręs du kartus“ ir vokietės Anos Johansen operatyviai verčiamą seriją apie salų detektyvę Leną Lorencen.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai apžvelgia visokias su detektyvais susijusias laisvalaikio leidimo ir lavinimosi formas – nuo paskaitų (Bykovo paskaitų kurso nerekomenduoja, ir ne tik dėl to, kad jis mokamas) ir tinklalaidžių iki detektyvų festivalių bei detektyvinių žaidimų. Laukdami pažadėtos Ragnaro Jonassono ir Anthony Horowitzo detektyvinės pjesės Agathos Christie stiliumi, vedėjai pamini dar keletą linksmų nuobirų ir atsisveikina su maloniais klausytojais, palikę jiems patiems išsiaiškinti, ką bendra turi du antraeiliai (ar trečiaeiliai, o gal net penktaeiliai) romano „Ana Karenina“ veikėjai su sudėtingais Robin ir Straiko santykiais Roberto Galbraitho penktajame detektyve.
Rekomendacijos: International Agatha Christie Festival (http://www.iacf-uk.org/festival-2022 ), festivalis „Bloody Scotland“ (@bloodyscotland ); tinklalaidė https://shedunnitshow.com/; žaidimas „Crowns and Pawns“.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie artėjančią vasarą ir ankstyvą rudenį lietuviškai pasirodysiančius detektyvinius romanus. Kiekvieno sezono pabaigoje vedėjai paprašo Lietuvos leidyklų pasidalinti savo detektyviniais planais ir kiekvienais metais šie planai vis įspūdingesni, tad aptarti visos gausybės neįmanoma.

Šio pirmadienio epizode buvo aptartos (su laidai įprastais nukrypimais) septynios knygos:

1. Mattiaso Edvardssono „The House Next Door“. Lietuviškai viena jau išverstas romanas „Visiškai eilinė šeima“ ir būsimoje knygoje siužetas taip pat verda švedų šeimos visatoje.

2. Apie tą patį, šeimą ir bėdas, rašoma švedės Susanne Jansson roamne „Winter Water“ (lietuviškai yra „Aukojimo pelkė“), tik šalia šeimos tragedijos suskamba mistiniai motyvai.

3. Paulos Hawkins kūrybą lietuvių skaitytojai žino neblogai – išleisti du romanai: vis dar garsiausias „Mergina traukinyje“ ir „Tamsus vanduo“. Naujame detektyve „A Slow Fire Burning“ auka yra baržoje gyvenęs menininkas, aplink kurio gyvenimą sukosi nemenkas įtariamųjų būrelis.

4-5. Vasarą ir rudeniop lietuviškai pasirodys dvi Jo Nesbo knygos – romanas „The Kingdom“ (apie norvegišką šeimą) ir trumpų (iš jų viena, apysaka, nėra labai trumpa) detektyvinių istorijų rinkinys.

6. Po ilgokos pertraukos lietuviškai pasirodys naujas Jeano-Christopho Grangé romanas „The Intended“: 1939 metai, Berlynas, naciai ir serijinis žudikas.

7. Loren D. Estlemano romanas „Erelis ir Angis“ yra detektyvinė ar net veikiau trilerinė istorija, pagrįsta tikrais faktais – pasikėsinimu nužudyti Napoleoną, kurį rezgė prancūzų aristokratijos atstovai, padedami britų aristokratų, niekaip nenorinčių, kad respublika ateitų ir pas juos. Gana ryškiai pasakojama apie stiprėjančią slaptosios policijos galią, kuri – visai netikėtai, ar ne – sutampa su respublikos įsitvirtinimu ir teroru.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Artėjant sezono pabaigai ir kartu – vasarai, laidos vedėjai nutarė prisiminti, kas per praėjusį sezoną jiems labiausiai patiko ir labiausiai nepatiko. Nenuostabu, kad patiko daugiau kas, nes apie tai, kas nepatinka, laidose mažai ir kalbama (nors iš tiesų tai kalbama ne tiek jau mažai, nes, kaip paskaičiavo Ernestas, ruošdamiesi laidoms vedėjai per šį sezoną prirašė kone 300 psl., taigi visai normalios apimties detektyvinį romaną). Ištikimiesiems mūsų laidų klausytojams pateikti sąrašai nebus netikėti, bet gal sudomins.

Rekomendacijos: Anthony Horowitzo knyga „Magpie Murders“ ir pagal ją pastatytas serialas; serialas „Only Murders in the Building“; Anos Johansen detektyvų serija apie salų komisarę („Lavonas paplūdimio krėsle“, „Mergaitė pajūryje“, „Senoji ponia prie jūros“, „Vyras iš Hogės“); Miglės Anušauskaitės radijo detektyvas „Pasitikėjimo žaidimas“; Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“; filmai pagal Agathą Christie – „Mirtis ant Nilo“, „Kodėl jie nepakvietė Evans?“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptars naujausius detektyvinius serialus. Žinoma, apie serialus kalbama beveik kiekvienoje „Nenušaunamų siužetų“ laidoje, bet detektyvinių serialų pavasarinė pasiūla yra tokia didelė, kad tenka jiems skirti atskirą laidą.

Serialo „The Responder“ pavadinimą galima išversti kaip „Naktinis patrulis“, kur tą patrulį vaidina Martinas Freemanas. Siužete daug naktiniame Liverpulyje vykstančių dramų, psichoterapijos, socialinių konfliktų ir yra šiek tiek detektyvinio elemento. detektyvo.

„The Curse“ pasakojama apie absoliučius nevykėlius, patekusius į kriminalinį verpetą. Serialas demnstratyviai komedinis, todėl didžiausias jo trūkumas – nejuokingumas – matosi labai ryškiai.

„The Woman in the House Across the Street from the Girl in the Window“ sukonstruotas labai keistai – tai parodija, bet tokia subtili ir sunkiai apčiuopiama, kad beveik visas serialas gali būti žiūrimas kaip normalus klišinis detektyvas.

Improvizaciniame seriale „Murderville“ žaidimai niekada nesibaigia – kiekviename epizode kviestinė žvaigždė vaidina patyrusio detektyvo mokinį – su viena sąlyga: jie nežino siužeto ir į žaibiškai besikeičiančias situacijas turi sureaguoti greitai ir, jei moka, juokingai. Labiausiai žavi tai, kad detektyvinė intriga seriale išlaikome iki finalinių scenų.

Sertalas „The Afterparty“ yra dar vienas konstruktorius – kiekvienoje serijoje detektyvė apklausia po liudininką, kuris papasakoja savo įvykių versiją, o kiekviena iš versijų yra atskiro žanro kinematografinis kūrinys: pavyzdžiui, pirmo liudininko pasakojimas yra romantinė komedija, antro – miuziklas, trečio – kovinis filmas ir panašiai. Yra net anmacinė versija. Na, bet ir šiame seriale detektyvinė mįslė atskledžiame tik pasktiniuose kadruose.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis