Toli gražu niekam ne paslaptis, kad artėja Kalėdos, o tai reiškia, kad metas galvoti apie dovanas. Laidos vedėjai siūlo savo pagalbą tiems, kurie norėtų dovanoti savo artimiesiems pasiskaityti įdomių detektyvų arba rekomenduoti pasižiūrėti serialų. Be to, ypač džiugu, kai lietuviškai išleidžiami detektyvai, apie kuriuos laidoje jau kalbėta anksčiau, kai jie dar pasirodė tik originalo kalba. Taigi vedėjai siūlo atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, į Lucy Foley „Butas Paryžiuje“ ar Sarah Pearse „Poilsio namai“. Abi šios autorės jau skaitytojams pažįstamos, be to, jos rašo pagal tam tikrą schemą (kiekviena savą), o tai reiškia, kad jeigu jums patiko ankstesni jų detektyvai, tai veikiausiai patiks ir šie.

Be to, lietuviškai pasirodė Suzane‘os Clarke „Piranezis“, kurį skaitant galima pasidomėti dar ir meno istorija (Piranesi graviūromis). Iš lietuviškų detektyvų nepamirškite Bernardo Gailiaus trilerio apie partizanus „Kraujo kvapas“ ir trečiosios Ginos Viliūnės istorinių detektyvų apie Vilniaus budelio mokinį serijos knygos „Mirtinas arkebūzos šūvis“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio laidą jos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis skiria vienam autoriui, škotų rašytojui Philipui Kerrui (1956–2018). Tokio sprendimo pretekstu tapo šviežiai išverstas ir išleistas Kerro detektyvas „Prūsų mėlis“ ir jam laidoje skiriama daug dėmesio, bet romano siužetas privertė „Nenušaunamų siužetų“ vedėjus supinti nuosavų siužetų gijas.

Šiose gijose yra Rasos patarimai detektyvų vertėjams bei pasakojimas apie vietovardžių vertimų subtilybes, pasvarstymai apie nacių estetikos industriją ir subjektyvus Kerro lietuviškai išleistų detektyvų reitingas „nuo blogiausio iki geriausio“, kuris atrodo šitaip:

1. „Bedvasis“
2. „Beveidis nusikaltėlis“
3-4. „Kovo našlaitės“ ir „Vokiškas rekviem“
5. „Prūsų mėlis“

Tai yra, be abejo, tarpinis reitingas. Laidos vedėjai įdėmiai seks Philipo Kerro detektyvų leidimą Lietuvoje ir, kai išverstų romanų atsiras daugiau, sąrašą atnaujins.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai – kurie pagaliau veda laidą kartu, nors ir per nuotolį, - tikrai mėgsta ir dėl to siūlo klausytojams atkreipti dėmesį į du kaip tik šiomis dienomis pasirodžiusius detektyvinius serialus. Vienas iš jų – „Trys Pušys“ – pagal Kanados detektyvų rašytojos Louise Penny romanus apie stebuklingą Trijų Pušų kaimelį ir ne mažiau stebuklingą policijos superintendantą Armandą Gamašą – yra visiškai naujas. Galima spėti, kad jo tikrai laukė skaitytojai, noriai pirkę bestseleriais pasaulyje tapusias Penny knygas (jų iš viso yra aštuoniolikta, naujausioji pasirodė prieš kelias dienas, o dvi pirmosios ciklo knygos „Mirties šaltis“ ir „Ramus gyvenimas“ jau yra ir lietuviškai). Pasak knygų autorės, seriale pavyko perteikti apie 80 proc. to, kas yra knygose, tad štai ir bus proga tai patikrinti. Laidos vedėjų nuomonės apie Penny knygas šiek tiek išsiskiria, bet serialą tikrai žiūrės abu.

Antrasis serialas nėra naujas, tai jau pamėgto šnipų serialo „Slough House“ pagal britų rašytojo Micko Herrono knygas antrasis sezonas. Ernestas nuo pat pradžių yra šio serialo gerbėjas, o neseniai, netikėtai perskaitęs vieną iš naujausių knygų („Bad Actors“), pagal kurias jis pastatytas, nustatė, jog knygos kartais būna geresnės net už labai gerus serialus.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai laidos siužetus pina rašydami vienas kitam laiškus, šitaip pažymėdami priverstinio formato pabaigą – nuo gruodžio pradžios viskas grįš į įprastų pokalbių struktūrą.

Savo paskutiniame laiške iš ligoninės Ernestas Parulskis grąžina skolą ir aptaria puikų Bernardo Gailiaus trilerį „Kraujo kvapas“, jį lygindamas su brito Patricko Worrallo debiutiniu romanu „Partizanė“, kuriame viena iš pagrindinių herojų yra buvusi Lietuvos partizanė Greta, pokaryje tapusi besislapstančių nacių medžiotoja. Vasarą dienraštis „The Times“ romaną paskelbė mėnesio knyga, bet labiau patyrusius skaitytojus (ypač lietuvius) „Partizanės“ istorinis atsainumas turėtų smarkiai erzinti, o kai kada – net ir siutinti. Džiugu, kad įspūdžio negatyvumą galima kompensuoti tiksliai intonuotu „Kraujo kvapu“.

Rasa Drazdauskienė savo laiške Ernestui pasakoja apie retą oro uosto detektyvinių romanų pirkimo taktiką – šį kartą Rasa nusipirko knygą autorės, apie kurią daug girdėjo, kurios pavardę daugybę kartų matė minimą įvairiose recenzijose, bet jos knygų iki šiol atkakliai (ir be aiškios priežasties) nepirkusi – iki dabar. Įsigijusi škotų detektyvų autorės Denise Mina naujausią trilerį, „Pasitikėjimas“ (Confidence), Rasa papasakoja įspūdingus romano skaitymo nuotykius ir galiausiai pripažįsta, kad šalia ekstravagantiškai padūkusio siužeto, neįtikėtinų herojų ir protui nesuvokiamų posūkių egzistuoja labai preciziškas, charakteringas, įdomus pasakojimas, o siautulingas kūrinio tempas paprasčiausiai įtraukia, ir skaitytojas nebelabai gilinasi, kuo romane tikėti, o kuo – ne.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pirmą laidos pusę Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis stebisi britų gebėjimu tiesiog savaime labai neblogai daryti kai kuriuos dalykus ir tuo suteikti aplinkiniams nemažai džiaugsmo: kurti populiarias melodijas ir, svarbiausia, be įtampos rašyti nelabai didelės vertės trilerius su detektyvais, kuriuos skaityti ar žiūrėti dažnai įdomiau negu kitų šalių autorių analogišką (neypatingai vertingą) kūrybą. Ernestas šiame kontekste apžvelgia jam į rankas pakliuvusius du apynaujus britiškus trilerius: Simono Mayo „Knife Edge“ ir Johno Marrso „Her Last Move“.

Antroje laidos dalyje Rasa dosniai aptaria knygynų tinklo „Waterstones“ ką tik paskelbtą geriausių 2022 metų detektyvų parinktį, kurioje yra ne vienas „Nenušaunamuose siužetuose“ jau paminėtas leidinys. Na, o iš tų, dar neaptartų, laidoje ilgėliau stabtelėta prie Alexandro McCallo Smitho „Patogių kėdžių daina“ (A Song of Comfortable Chairs) – tai jau 23-a knyga nepakartojamoje serijoje apie Botsvanos Pirmąją moterų seklių agentūrą ir jos įkūrėją mma Ramotsvę; prie JS Benneto detektyvo „Ypač karališka žmogžudystė“, jau trečio iš serijos, kurioje detektyvės vaidmenį atlieka karalienė Elžbieta II; prie Ričardo Coleso detektyvo „Žmogžudystė per mišparus“, kuris Rasai pasirodė panašus į Richardo Osmano pasakojamas istorijas.

Na, o laidos pabaigoje Rasa labai juokingai aptaria antro C J Farringtono romano „Kraujas Sibiro snieguose“ (Blood on the Siberian Snow) ypatingąsias sąvybes.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laida savaime dedikavosi moterų detektyvinėje literatūroje temai. Laidos pradžioje Rasa Drazdauskienė pateikia savo įspūdžius apie neseniai Jungtinėje Karalystėje išleistą mis Marpl skirtą apsakymų rinkinį. Tai dvylikos tekstų rinkinys, kurio autorės, garsios detektyvų rašytojos – visos moterys, tarp jų Lucy Foley, Kate Mosse, Elly Griffiths, Val Macdermid, Ruth Ware, Naomi Alderman ir kitos – apsiėmė parašyti po apsakymą, kurio herojė yra Agathos Christie sukurta detektyvė, respektabili ponia su mezginiu. Rasa turi kelias pastabas knygai, bet galiausiai finalizuoja įspūdžius akivaizdžiai rekomendacine išvada – „skaityti buvo smagu“.

Vėliau laidoje nuskamba Ernesto Parulskio garsinis laiškas (jie jau greitai baigsis) apie suomio Antti Tuomaineno romaną „The Rabbit Factor“, kuris į jo rankas pateko tik todėl, kad Tuomainenas dienraštyje „The Times“ pavadintas „Juokingiausiu Eurropos rašytoju“. Ta proga laiške aptariamos literatūrinio humoro grupės ir nutariama, kad romanas „The Rabbit Factor“ nėra blogas, bet yra visiškai nejuokingas.

Laidos pabaigoje Rasa, spėjusi paatostogauti Viduržemio jūros kurorte, aptaria tų atostogų trofėjų, Annos Nicholas detektyvą „Velnio ragas“ apie Maljorkoje gyvenančią buvusią policininkę, tapusią nekilnojamojo turto nuomotoja, Izabelę Flores. Laidos vedėja nusipirko dvi serijos knygos, ir laidoje argumentuotai paaiškina, kodėl abejoja, ar skaitys antrą romaną.

Na, o finale aptariama ir šviežiai parodyta filmo „Enola Holms“ antroji dalis, kurioje būtent Holmso sesuo savo netvarkingam broliui pristato daktarą Vatsoną. Štai šitaip ir gaunasi, kad per trumpą laikotarpį perskaityti ir sužiūrėti detektyvai nedviprasmiškai parodo - pasaulyje tvarką įves tik moterys.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Užėjus kalbai apie detektyvų autorių biografijas (kurių Ernestas, kaip paaiškėjo, nemėgsta, o Rasa, priešingai, labai mėgsta), laidos vedėjai pamėgino praktiškai išmėginti, kaip veikia vadinamoji šešių rankos paspaudimų teorija – pagal kurią galima atsekti bene visų pasaulio gyventojų tarpusavio ryšius, pasinaudojant šešiais tarpiniais punktais, - ir tam kažkodėl panaudojo islandų rašytojus bei laidose dažnai minimą Abirą Mukherjee.

Teorija pasitvirtino netikėtai vykusiai, bet paskui vis tiek buvo sugrįžta prie detektyvų autorių biografijų ir priminta neseniai pasirodžiusi Agathos Christie biografija (taip, dar viena) bei dvylikos moterų detektyvų autorių apsakymų rinkinys apie Christie heroję Džeinę Marpl, taip ir pavadintas – „Marple“. Ir jeigu netolimoje ateityje pagal tuos apsakymus taip pat bus sukurti filmai, tai nesakykite, kad mes jūsų neperspėjome.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nutarė atsigręžti į rusiško detektyvo erdvę, vadovaudamiesi aiškiai naivia prielaida, kad rusų kalba rašomuose (ar filmuojamuose) detektyvuose, kaip ypač socialinėms problemoms jautriame žanre, galėjo pradėti rastis Rusijos karo Ukrainoje aidai ar net karo apmąstymo galimybės.

Ir tai tikrai buvo naivi prielaida – nieko panašaus Rusijos detektyvų (kaip ir kitur) pasiūloje laidos vedėjai nerado, o beieškodami įsitikino, kad net ir anksčiau mėgti rusų autorių detektyvai apgailėtinai nyksta ir išnyksta iš mūsų literatūrinės erdvės.

O štai rusų kalba parašyti detektyvai, tikėtina, išliks. Laidoje aptariamas šiemet išleistas, bet iki karo pradėtas rašyti Vilniuje gyvenančios rusų rašytojos Lenos Eltang romanas „Radinas“, kuriame tvirto detektyvinio siužeto stuburo stiprumą nuolat testuoja daugiažodžiai herojai.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria du švedų rašytojo Christofferio Holsto detektyvus - praėjusiais metais lietuviškai išleistą romaną „Purpurinis vasaros sapnas“ bei dar neišverstą tos pačios serijos apie žurnalistės Silos Storm nuotykius antrą knygą „Mėlynos rudens bangos“.

Abu vedėjai skaitė skirtingas knygas, abu beskaitydami šiek tiek raukėsi, šaipėsi ir net truputį tyčiojosi, bet galiausiai abu pripažino, kad tai yra mieli skaitiniai, verčiantys iš įvairių pusių susimąstyti apie švedų gyvenimo kasdienybę ir paskaičiuoti, ar iš santaupų neišeitų įsigyti kokį mažiuką namelį kur nors ant vandens, kur pušys, salos, saulė, o kur nors fone – daili detektyvinė intriga kasdienybei paspalvinti.

Laidoje taip pat aptariamas vienintelis garsiosios (Lietuvoje taip pat) Lucindos Riley detektyvas „Žmogžudystės Flyto namuose“. Tai yra vienas iš ankstyvesnių rašytojos romanų, kurį skaitant sunku pasakyti, kodėl Riley toliau nebetęsė šitos vagos, nes detektyvas visai geras, herojė įdomi, ir net gaila, kad daugiau apie ją nieko nebesužinosime, nes autorė neseniai mirė.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir su ja (bei su laidos klausytojais) garsiniais laiškais bendraujantis Ernestas Parulskis kalba apie vokiškus detektyvus. Ernestas primygtinai rekomenduoja skaityti praėjusiais metais lietuviškai išleistą Karsteno Dusse romaną „Dėmesingo įsisąmoninimo vadovas žudikui“. Galima lengvai išgirsti, kad tai egoistinė rekomendacija – laidos vedėjas labai norėtų, kad leidykla ir toliau verstų į lietuvių kalbą šiuos ekscentriškus ir juokingus detektyvus.

Rasos rekomendacijoje irgi girdisi šioks toks spaudimas leidykloms: perskaičiusi dar vieną Jean-Luc Bannaleco (tai vokiečių rašytojo Jörgo Bongo slapyvardis) detektyvą „Fleur de Sel žmogžudystės“, ji vėl pasidžiaugia aprašomų vietų gražumu ir energingu siužetu, neakivaizdžiai primindama, kad iš simpatiškos serijos lietuviškai neišleista nei viena knyga.

Laidos finale klausytojai gaus didingą naujienų porciją iš Jungtinės Karalystės – beveik visos jos susijusios su Richardo Osmano („Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“,„Žmogus, miręs du kartus“) šeima.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis