„Svajonė? Gal atsiras galimybė dar matyti… Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė“, – atsidūsta Radviliškyje gyvenanti Edita Vaitkutė, kuri nemato nuo 11 metų. Šiandien jai – 38-eri.

„Sunku buvo susitaikyti, bet, kai pagalvoji, kitiems yra ir dar prasčiau. Pažinojau vieną žmogų, kuris nemato ir dar sunkiai girdi. Tai mano situacija dar nėra tokia bloga“, – aiškina.

Edita labai mėgsta keliauti po Lietuvą, bet tos kelionės priklauso nuo kitų. Kelionė įvyksta, jei yra, kas Editą palydi. O jei tokio žmogaus nėra, kelionė neįvyksta.

„Stengiuosi ir įsivaizduoti, ir užuosti. Jeigu ką galima – ir paliesti. Patiekalų padegustuoti – ir per skonį“, – apie tai, kaip pažįsta Lietuvą, pasakoja Edita.

Deja, tas pasaulio pažinimas labai ribotas – pavyzdžiui, muziejuose, kuriuose eksponatų liesti negalima.

„Muziejuose pasako, kad negalima liesti, o kaip tam neregiui tą daiktą parodyti?“, – svarsto nuo paauglystės nematanti 38-erių radviliškietė Edita Vaitkutė.

Ved. Edvardas Kubilius.