Sakoma, išsirink širdžiai mielą darbą ir nedirbsi nė vienos dienos. „Tai prieš jus, galima sakyti, yra laimingiausias žmogus“, – šypsosi vienas geriausių meno vadybininkų Gintautas Kėvišas. Tai todėl, kad darbas ir hobis sutampa. Apie policijos eskorto lydimus orkestro instrumentus, nes kitaip Izraelio simfoninio orkestro, kuriam tuo metu vadovavo vienas garsiausių pasaulio dirigentų Zubinas Mehta, koncertas Vilniuje būtų neįvykęs, kontraversiškąją Aną Netrebko, koncertus per pandemiją su pasaulinio garso tenoru Jonu Kaufmanu ir, Rusijai užpuolus Ukrainą, nustebinusį Jurijų Bašmetą bei visiškai nenustebinusį Valerijų Gergijevą pokalbis su 15 metų LNOBT vadovavusiu Gintautu Kėvišu, kuris sužinojo, jog yra atleistas, pakeliui namo ir daugiau nė karto nesugrįžo į savo kabinetą. Ir kiti Gintauto Kėvišo prisipažinimai.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Laidą įkvėpė apsilankymas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Sapiegų kriptoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Semionas Sapiega, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio raštininku tapęs XV a. Tačiau suklestėjo Sapiegos LDK, kai Leonas Sapiega iš raštininko tapo LDK kancleriu, Vilniaus vaivada, LDK didžiuoju etmonu, vadovavo III Statuto rengimui. Leono Sapiegos sarkofagą galima išvysti Sapiegų kriptoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur taip pat palaidotos dvi jo sutuoktinės ir du sūnūs. Apie kitus iškilius Sapiegų giminės didikus, Sapiegų triumfą LDK ir nuopolį po pralaimėto Valkininkų mūšio, kai prieš jų hegemoniją ir neregėtą valdžią susivienijo nepatenkinta bajorija ir garsios LDK didikų šeimos, pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus edukacinių programų vadove Dalia Vaškevičiūte.
Ved. Nemira Pumprickaitė

„Dviračio žinios“ pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtį eteryje, kaip sako vienas iš ilgamečių jos kūrėjų Haroldas Mackevičius, „po trejų metų eteryje mes iškėlėm balių, po penkių – mes vėl iškėlėm balių, o dabar tai jau taip įprasta, kad seniai nebešvenčiam“. Kas rašo scenarijus, kam kilo mintis į laidą pasikviesti aktorius ir kas buvo pirmoji, sutikusi vaidinti „Dviračio žiniose“, nes tuo metu teatro aktoriui vaidinti TV laidoje buvo ne prestižas? Ir apie laidos rykštę – širdį jau nutildžiusią Gintarą Ruplėną ir Vytautą Šerėną, bet Haroldui Mackevičiui pasisekė – jis laiku pateko į Santaros klinikas. Pokalbis su 29-erius metus „Dviračio žinias“ kuriančiu H. Mackevičiumi.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Konfliktas Izraelyje – ilgiausiai trunkantis mūsų laikų konfliktas, pats beviltiškiausias, neturintis prošvaisčių. Buvęs ambasadorius Izraelyje, istorikas A. Eidintas sako, kad šito konflikto šaknų reikia ieškoti bibliniuose laikuose, nes žydai – tauta, kuri savo istoriją skaičiuoja 4 tūkstančius metų. Tauta, kuri buvo išvaryta iš savo žemių, daug kartų niokota, tačiau, nepaisant visų negandų, išlikusi ir sukūrusi savo valstybę XX amžiuje. Bet ir tai neatnešė ramybės. Naujausių laikų konfliktai su palestiniečiais pradeda megztis XIX ir XX amžių sandūroje. Atsiradusios trintys sulig žydų plūstelėjimu į Palestiną, peraugo į karus, po 1948 metų, paskelbus apie naują nepriklausomą valstybę – Izraelį. Deja, bet konflikto sprendimo šiandien nematyti, bent jau niekas jo nepasiūlė, sako diplomatas A. Eidintas.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Apsispręsti, ar likti vadovauti SOP, ar tapti VSD direktoriumi, Darius Jauniškis, gavęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą, turėjo pusę paros. Ir nors ryžosi iš kariškio tapti civiliu žmogumi, persiorientuoti nebuvo paprasta. Panašumas tik tas, kad ir tada, ir dabar jis vadovavo institucijoms, kurios nemėgsta viešumo. D. Jauniškis amerikiečiams pristatinėjo Lietuvos SOP, apie kurias ir Lietuvoje nedaug buvo žinoma. Amerikiečiai reagavo kiek netikėtai – nedaug gilinosi, bet iškart pranešė, kad rašo kvietimą prisijungti prie jų misijos Afganistane. Afganistane D. Jauniškis buvo trijose misijose, kurios prasidėjo nuo žvalgybinių operacijų, o baigėsi tikromis kovomis. Paklaustas, ar šiuo metu VSD įžvelgia priešiškų jėgų veikimo Lietuvoje, neslepia – aktyvumas itin išaugęs.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Česlavas Milošas savo prisiminimuose šitą kambarėlį vadina pačiu magiškiausiu, jo sienos buvo vieni stalčiukai, o tuose stalčiukuose visokios esencijos ir prieskoniai, ant lentynų stovėjo visokie aukso atspalvio indeliai. Tokių kambarėlių buvo ir kituose dvaruose ir rūmuose – kunigaikščių, grafų ar bajorų. Juose galima buvo rasti ne tik prieskonių, bet ir trauktinių, mėsų, žuvies, žolelių, arbatų ir kitokių skanėstų bei vaistų. Tas kambarėlis – vaistinėlė, įėjusi į madą XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiuje. Apie dvarų vaistinėles ir jų paskirtį – su dvarų paveldo tyrinėtoju, architektūros istoriku, Panemunės pilies direktoriumi Mariumi Daraškevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Viena labiausiai mistifikuojamų organizacijų pasaulyje – masonai, arba laisvieji mūrininkai. Apie jų susikūrimą ir įtaką kuriamos legendos, nes patys masonai nelinkę afišuotis. Prasidėję kaip amatų gildija, laikui bėgant jie gerokai pasikeitė, ir jau ne mūrininkai būrėsi į masonų ložes. Nors legenda masonų pradžią sieja su Jeruzale ir Šv. Jonu Krikštytoju, faktai rodo, kad masonų pradžia – XVIII amžiaus Anglijoje. Lietuva nebuvo išimtis, tik gerokai vėliau – daugiau nei po pusės amžiaus susikūrė pirmoji masonų ložė. Apie masonus vakar ir šiandien – su Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoju, humanitarinių mokslų daktaru Žygintu Būčiu.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Nuo 1918 iki 1948 metų Vilniuje ramybės nebuvo – miestas priklausė tai lenkams, tai lietuviams, tai vokiečiams. To meto dailininkai buvo visiški antagonistai: Ferdynandas Ruszczycas įsitikinęs, kad Vilnius – antroji Lenkijos sostinė ir viskas ten lenkiška, Petras Rimša - kategoriškai priešinosi ir karikatūriškai aštriai vaizdavo lenkus. Lenkai labai siekė įamžinti Vilniuje J. Pilsudskį ir A. Mickevičių, tačiau sėkmės pritrūko. Bet ypatingos svarbos įvykiu tapo Karališkosios kriptos atradimas su Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikais. To meto žydai menininkai Vilnių vadino „šiaurės Jeruzale“, bet jų sėkmės istoriją sunaikino naciai. Apie Vilnių prieš atidarant parodą „Vilnius, Wilno, Wilne – vienas miestas, daug pasakojimų 1918-1948“ pokalbis su viena jos kuratorių dailės istorike habil. dr. Giedre Jankevičiūte.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Kai tuometis Lietuvos premjeras G. Vagnorius pakvietė Kostą Rimšą padėti Lietuvai atkurti Lietuvos kariuomenę ir specialiąsias tarnybas, jis buvo Kanados karinės žvalgybos karininkas. Bet gavęs leidimą, 10 metų dirbo Lietuvoje. Paskui sugrįžo į tarnybą Kanadoje, bet su Lietuva ryšiai jau nenutrūko. Vis dėlto pirmoji jo kelionė į Lietuvą buvo dar sovietmečiu: paauglio, gimusio Kanadoje, akimis – juos visą laiką sekė. Dirbant nepriklausomai Lietuvai, Kostą Rimšą vėl sekė sovietų KGB, o saugojo jo paties išmokyti lietuviai. Paklaustas, ar daug dar liko mūsų galvose sovietizmo, Kostas Rimša sakė - problemų yra. Ir davė pavyzdį. Netikėtą.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Išgirdusi pacituotą savo pačios įrašą feisbuke, ji apsiašarojo, sakė, dar labai skaudu prisiminti, nors praėjo aštuoni mėnesiai. Ir dešimt nuo tos dienos, kai sužinojo, kad susirgo vėžiu. 16 chemoterapijų ir operacija jau įvyko, šiandien vėžio nėra, nors jo ląstelės dar klajoja ir nužudyti jas dar skirti 5 švitinimo seansai. Ramūno Karbauskio buvusi atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sako kentusi didelius skausmus nuo chemijos, deginusios organizmą, tačiau jai pavyko suvaldyti savo emocijas ir mintis, nesileisti apimamai nevilties. Grynas oras veikė kaip geriausias reabilitacinis vaistas, o du šunys, susiraitę šalia, kai buvo labai bloga, tarsi suprato – šeimininkė serga, šiandien žaidimų nebus.

Ved. Nemira Pumprickaitė