Kaip tapti socialinių tinklų lyderių? Ne, ne nuomonės, o verslo. Žurnaluose ir televizijose matomos žvaigždės sekėjus renka dešimtimis tūkstančiais, o tada prasideda reklama, kartu iš jos seka pinigai. Ką reikia būti sekamu? Kokie reklamos įkainiai ir ar žinomas žmogus socialiniuose tinkluose neša atsakomybę už tai, ką reklamuoja. O kur dar vartotojų pyktis, pagieža, o kartu ir meilė. Visas šias peripetijas aiškina modelis ir socialinių tinklų žvaigždė Simona Burbaitė.

Užsisakyti maisto, išsinuomoti automobilį, susimokėti už paslaugas, mokytis kalbų, net planuoti šeimą. Tai ir dar daugiau galima padaryti vien naudojantis mobiliosiomis programėlėmis.
Ar jų kūrėjai mus dar gali kuo nustebinti? Ar naujoms idėjoms ir profesionalams dar čia yra vietos. Kaip atrodo Lietuvos kūrėjai šioje rinkoje?

Mes jiems – tabako, kepinių ir sraigių, jie mums – elektronikos ir automobilių. Į Lietuvą atvykstant Japonijos premjerui, laidoje „PIN kodas“ narstome Lietuvos ir Japonijos ekonominius ryšius. Ko, kiek ir už kiek keliauja daugiau kaip 8000 kilometrų tarp Vilniaus ir Tokijo.

Ambicingą tikslą išsikėlė Lietuva. Tapti fintech, finansų technologijų lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Sakoma, kad jau pavyko. Kad net kitos valstybės klausia, Lietuva, kaip atsidūrėte žemėlapyje? Lietuvos bankas sako, kad valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžia, kad pastangos jau duoda vaisių. Vien nuo 2016 m. „Fintech“ įmonėms suteiktos kelios dešimtys veiklos licencijų, o Lietuvą, kaip savo pagrindinę buveinę Europoje, renkasi pasaulinės kompanijos. Kokie tokios sėkmės kodai?

Ar lietuviai – keliaujanti tauta? Dalis mano, kad tik užsienyje galima laimę rasti, o Lietuvoje – jokio gėrio nė su žiburiu. Kiti gi svajoja apie darbą iš vis kito paplūdimio, kai gyvenimo nevaržo jokie biurai ar grafikai. Kodėl matydami kitų valstybių privalumus, nepastebime savo šalies gerųjų pusių? Ir ką šaliai duoda tai, kad vis daugiau žmonių tampa pasaulio piliečiais? Ir dar trumpai apie tai, kuo dažniausiai kvepia lietuvių vairuojami automobiliai.

Pašnekovė – Organizacijų psichologė Aistė Mažeikienė.

Sakoma, kad Blockchain technologija – tai naujo skaitmeninio amžiaus aušra. Nors ji susijusiu su virtualiomis valiutiomis, ekspertai vis garsiau kalba apie šios pritaikymą valstybės gyvenime. Kas tai? Ir kodėl blockchain sistemą pasaulyje gali paaiškinti tik 100 žmonių? Galiausiai, ar įmanoma šią technologiją pritaikyti Lietuvoje?

Dėstytojai sako dažnai uždirbantys net mažiau nei nekvalifikuoti darbuotojai. Dėl to neretai jiems tenka ieškoti ir papildomų uždarbio šaltinių. Tuo metu valdžia vis kalba apie mokslo svarbą šalies vystymuisi, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, skatinant šalies ekonomikos augimą. Tačiau pokyčiai nevyksta. Kaip tokia situacija veikia šalies ekonomiką?

Laidos svečias – VU dėstytojas Liutauras Gudžinskas.

Kas yra bazinės pajamos? Kai nieko nedirbi, darai tai, kas patinka, o valstybė tau moka atlyginimą. Skamba labai gražiai, bet ar tai realu? Mokslininkai sako, kad taip. Visuotinių bazinių pajamų projektus bando Kanada, Suomija, Indija ir net Nigerija. Ekonomistų nuomonė, tai nauja ateitis, nes dabartinis kapitalizmo modelis neveikia. Būtent apie tai plačiau laidoje. Kartu su Nobelio premijos laureatu Robertu Shilleriu ir aktyviausiai šiuo klausimu pasisakančiu mokslininku Guy Standingu.

Šį kartą laidoje „PIN kodas“ tikriausiai populiariausias žmogus šią savaitę – naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Apie tai, kas laukia svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, prie ministerijos vairo stojus naujam vadovui. Labai trumpai, paprastai ir aiškiai. Nuo finansinių technologijų iki numizmatikos. Šiandien laidoje „PIN kodas“ 16:05.

Matyt girdėjote tą istoriją, kur draugo draugas nusprendė mesti karjerą, išvykti į pietus ir laimingai gyventi savo ilgą, o gal likusį trumpą gyvenimą. Bet tai ne mitas. Iš tiesų laimė ekonomikoje yra ypač svarbi. Nuo to priklauso kaip mes jaučiamės savo valstybėje. Italija siūlo į esminių rodiklių skaičiavimą įtraukti ir gyventojų ilgaamžiškumą ir nusikalstamumo lygį, ir oro užterštumą. Mat šie veiksniai gyvenimą darbo kokybiškesnį. Ir tuo pačiu – laimingą. Tad kas yra laimė ekonomikoje ir ekonomikos laimė?