„Liesti mirusį žmogų man nešlykštu. Mano darbo vaisiai yra išgelbėta gyvybė“, – sako medikė Veronika Šilinskaitė, kuri jau 10 vasarų budi Klaipėdos gelbėjimo stotyje Antrajame Melnragės paplūdimyje ir puola padėti žmonėms, kai jiems tos pagalbos reikia.

„Jūra man – nuolatinis pavojus žmogui. Ne savo darbo metu, jei apsilankau pajūryje, negaliu atsipalaiduot“, – prisipažįsta.

Veronika su gelbėtojais važiuoja padėti tiems, kurie skęsta jūroje.

„Visgi svarbiausia yra laikas. Aišku, kadangi Baltijos jūra yra šalta, tie visi procesai šiek tiek lėčiau trunka nei šiltuosiuose kraštuose. Tai reiškia, kad Baltijos jūroje skęsti galima šiek tiek ilgiau. Čia taip teoriškai“, – aiškina.

Veronika taip pat bėga padėti tiems, kurie čia pat pasijunta blogai.

„Vienas vyriškis tiesiog susmuko. Tai buvo kraujo išsiliejimas į smegenis. Tai paskui iš pokalbio su žmona sužinojau, kad visgi vyriškis, prieš atvažiuodamas prie jūros, kai tikrino savo arterinį spaudimą, jis buvo labai aukštas – per 220. Deja, kaip sakant, gyvybė užgeso“, – tragedija pasibaigusį incidentą prisimena medikė.

Šiaip jūroje kasmet nuskęsta nedaug žmonių ir čia Veronika griežta – jei ne gelbėtojai ir medikai paplūdimyje, mirštančiųjų prie jūros būtų kur kas daugiau.

„Neįsivaizduoju, kaip mes gyvensim, jeigu mes neturėsim paplūdimiuose nei gelbėtojų, nei medikų. Argi kitų žmonių gyvybės sąskaita galima panaikinti gelbėtojų ir medikų etatus? Manau, kad ne“, – svarsto patyrusi medikė Veronika Šilinskaitė.

Ved. Edvardas Kubilius