„Kai sau darai, nieko daug galvoti nereikia. Jeigu darysi kitam, tai jau turi viskas būti nepriekaištinga. Tai sau man daug mieliau daryti“, – pasakoja Valdas Arbašauskas iš Višakio Rūdos, beveik pensininkas, dėl sveikatos problemų šiandien gyvenantis iš žmonėms su negalia skiriamų išmokų.

„Žmona dar, Vidutė, prisideda, tai prasimaitinu ir užtenka. Priverstas skaičiuoti, nelabai pasitaškysi“, – juokiasi.

Valdas jau ne vienus metus šeimos sodyboje yra įkūręs buities muziejų, kurį lanko žmonės iš visos Lietuvos. O sodyboje – ant upelio kranto – po stogeliu puikuojasi pora suolų iš bažnyčios, Valdo mylimų šunų kapas su paminklais.

„Gal mintyse žmonės ką nors ir turi, bet man tiesiogiai nėra nė vienas pasakęs, kad kažkas čia ne taip“, – atsako Valdas, paklaustas, kaip muziejaus lankytojai vertina šunų kapą.

Sodyboje – ir lova su stikliniu stogeliu, kurioje vasarą Valdas miega, o, kai nesimiega, stebi žvaigždes.

„Namelis su langais į gamtą. Dedasi televizorius, čiužinys, patalynė“, – pasakoja Valdas Arbašauskas, neeilinio muziejus Višakio Rūdoje įkūrėjas.

Ved. Edvardas Kubilius