Ukmergiškė Indrė Kručkauskaitė nuo gimimo sunkiai juda, nes serga cerebriniu paralyžiumi. 30 metų gyveno su šeima, kuri ja rūpinosi kasdien.

„Tėvų namuose tiesiog nebuvo vietos važiuoti neįgaliojo vežimėliu. Teko šliaužti keliais“, – sako Indrė, kurią į lauką iš ketvirto aukšto nešiodavo artimieji.

Per šį laiką Indrė baigė mokyklą, Kauno kolegijoje – buhalterinę apskaitą, bet pastaruosius metus gyvena viena savo namuose.

„Labai džiaugiuosi, kad buvo žmonių, kurie patikėjo manimi… Kad aš galiu mėginti įgyvendinti savo svajonę ir mėginti gyventi kuo įmanoma savarankiškiau“, – džiaugiasi mergina.

Indrė sako su savo liga jau seniai susigyvenusi. Nors raumenis dažniausiai maudžia, skausmas pakeliamas.

„Kaip aš jaučiuosi? Kai sergat gripu ar peršalimo liga, ir tempia raumenį, laužo kaulus“, – savijautą apibūdina ukmergiškė.

Indrę vis aplanko asmeninė asistentė, kineziterapeutė, o didžiausia merginos svajonė – keliauti.

„Pamatyti, sudalyvauti renginiuose, spektakliuose… Nes patinka tai viskas – nuo roko iki klasikinių dalykų, nuo parodų iki buvimo gamtoje“, – svajoja 32-ejų su neįgaliojo vežimėlio pagalba judanti ukmergiškė Indrė Kručkauskaitė.

Ved. Edvardas Kubilius