1949-ieji. Karpėnų kaimas, šalia – pelkė. Po trejų metų šioje vietoje jau – Naujosios Akmenės miestas, jame pradeda veikti cemento gamykla, per sekundę išmetanti maždaug 8 kilogramus dulkių.

„Galima sakyti, kad žalios žolės nebuvo. Dulkės visur. Karves reikėdavo keisti, nes jos palikdavo be dantų“, – pasakoja 85-erių Anicetas Lupeika.

Jis vienas iš tų, kuris realiai statė Naujosios Akmenės miestą.

„Viskas buvo daroma be jokio proto, be kokio skaičiavimo, be jokio pagrindimo. Reikia pastatyti miestą – ir bet kokiom sąlygom varo mašinas betono“, – sako Anicetas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Anicetas Lupeika išrinktas Akmenės miesto meru, o 1997 metais – ir viso rajono meru. Mero pareigas jis ėjo tris kadencijas, rajoną teko traukti iš itin sudėtingos padėties – miestas reikalavo modernizacijos, biudžetas skylėtas, didžiulis nedarbas.

„Ateina moteris į kabinetą pas mane. Už rankų veda du vaikus. Ir sako – vat, mere, tie vaikai man nevalgę jau antrą dieną“, – meravimo laikus prisimena Anicetas.

Šiandien Anicetas Lupeika – jau pensininkas, bet rankų sudėjęs nesėdi. Į knygą yra suguldęs svarbiausias savo gyvenimo akimirkas, „Facebook“ skelbia rajono naujienas ir Akmenės žmones sveikina su gimtadieniu.

„Jau vienuolikti metai aš tvarkau „Facebook“. Sugaištu tam 5 valandas per dieną, sėdžiu prie to kompiuterio“, – sako Anicetas.

Didžiulę politinę patirtį sukaupęs Anicetas Lupeika turi pastabų Lietuvos valdžiai.

„Dabartinė Vyriausybė nesugeba susitarti su Prezidentūra. Nesugeba susėsti du žmonės ir susikalbėti. Tai yra labai blogai. Žmonės vat stovi prie maltiečių sriubos. Ir dar mane piktina, kad valdžia pilsto sriubą. Paimt tą samtį ir į kaktą – ką padarei per tiek metų būdamas valdžioje?“, – klausia buvęs meras.

Ir su siaubu stebi Rusijos karą Ukrainoje.

„Netekęs bet kokio žmogiškumo tas Putinas… Tai baisus žmogus. Aš nežinau, kaip jis, toks žmogus, gali miegoti?“, – piktinasi politikas, metraštininkas Anicetas Lupeika.

Ved. Edvardas Kubilius