„Aš pasakysiu tik tiek, kad mes nieko nežinome. Čia tokia plati sfera… Ir aš jaučiuosi dar nieko neišmokęs“, – sako 14-metis Augustas Pažemys, kuris kuria robotus ir juos programuoja.
Panevėžyje trejus metus veikia pavyzdinis Robotikos centras „RoboLabas“, kurį kasmet po pamokų mokyklose lanko apie 300 vaikų.
„Kai kuriose vietose praaugome mokytoją“, – sako kitas Robotikos centro auklėtinis, taip pat 14-metis Ignas Cimnolonskas, kuris irgi – ir programuoja, ir kuria robotus.
Ir Augustas, ir Ignas pasakoja, kad Robotikos centre jiems labai patinka – jei galėtų, čia praleistų ištisas paras. Tiesa, abu pripažįsta – jie tokie dideli robotikos entuziastai, kad kartais negaili ir savo pinigų kai kurioms detalėms pirkti.
„Lietuvoje, tarkime, sensorius kainuoja 15 eurų, o Lenkijoje – po 4-5 eurus. Paprasčiau pačiam užsisakyti nei kai reikia čia eit, prašyt, iš draugų skolintis“, – dėsto Augustas.
Robotikos centre Panevėžyje dirba ir visas būrys mokytojų. Viena jų – Klaudija Pelanytė – sako, kad šioje srityje viskas taip greitai keičiasi, jog pačiai tenka nuolat mokytis, kartais – ir iš pačių vaikų.
„Ateina moksleiviai, kurie kartais žino net ir daugiau, gali išmokyti ir mokytojus. Taip, sunku suspėti su technologijomis, nes jos nuolat keičiasi“, – sako mokytoja metodininkė Klaudija Pelanytė.
Natūralu, kad Robotikos centre daugiausia buriasi tiksliukai. Vaikai tvirtina, kad juos šių metų prasti matematikos egzamino rezultatai – sujaudino.
„Manau, kad čia labiau vaikų kaltė. Jie mažiau deda prioriteto į mokslus ir matematiką. Kažkaip jaunimui atrodo, kad matematika labai nereikalingas dalykas. Nemato didelės prasmės“, – aiškina Ignas.
Ved. Edvardas Kubilius