Antanas Adomaitis – Akmenėje kuriantis menininkas, į kurio kūrybos erdvę taip paprastai nepateksi.

Antanas tapo, kuria iš medžio, bet didžiausia jo aistra – tašyti akmenį. Antano kurtų akmens skulptūrų, kitų grožybių Akmenėje – apstu.

„Kai kas sako, kad jau akmenų per daug. Bet tai aukso neturim iškasenų. Galėtume ir auksines skulptūras statyt“, – juokiasi menininkas.

Tašyti akmenį – ne tik kad fiziškai sunku, bet ir labai brangu – instrumentai greitai susidėvi, ne visada pavyksta surasti tinkamą akmenį.

„Nesu tiek skvarbaus žvilgsnio, kad galėčiau apatinę dalį matyt. Tai dažnu atveju pakeli tą akmenį, sumoki už kraną, už tralą, pasižiūri, kad jo nebereikia. Jis yra suskilęs iš apatinės dalies“, – sako Antanas.

Akmens skulptūrų perkėlimas – irgi ne pats lengviausias. Tiesa, vietos kranistai jau įgudę – supranta, kad kelia ne šiaip akmenį, o meno kūrinį.

„Žinau visus geriausius kranistus. Tai jie savęs nekompromituoja. Pakelia taip, kaip reikia. Padeda taip, kaip reikia. Jau mes esame susigyvenę ir absoliučiai neturiu jokių priekaištų“, – džiaugiasi menininkas.

Antanas – produktyvus menininkas. Kuria daug, reaguoja į aktualijas, kai kurie jo paveikslai kainuoja ir 34 tūkst. eurų. Bet jeigu galėtų, savo kūrinių neparduotų.

„Tiktai kai jau visai ištuštėja kišenės, tada ir parduodu. Gaunu atlygį už vieną kitą darbelį, kurio irgi nelabai noriu parduot. Taip sunkokai išsiskiriu su jais“, – pasakoja pašnekovas.

Antano dirbtuvės – miesto pakrašty, šalia pagrindinio kelio, kur labai dažnai patruliuoja policijos pareigūnai. Į dirbtuves Antanas atvažiuoja dviračiu, bet turi nedidelę problemą – labai nemėgsta ryškiaspalvių liemenių.

„Iš pradžių mane baudė, kad aš be tos liemenės važinėju. Bet paskui pamatė, kad vis tiek neklausau, nes aš nepernešu tų ryškių spalvų, tokių demonstratyvių. Man akis gadina jos. Aš geriau baudą susimokėsiu“, – svarsto Akmenėje kuriantis menininkas Antanas Adomaitis.

Ved. Edvardas Kubilius