„Vaikai sako, o, mūsų mama – tai motina dviejų šalių“, – šypsosi Cecylija Gryžievič, Lenkijos pilietė, pensininkė, kuri gyvena kaime prie Seinų, bet kuo puikiausiai kalba lietuviškai, nes Cecylijos tėtis – lietuvis.

„Neįsivaizduoju baliaus jokio, suėjimo be dainos. Kokios buvo lenkiškos „Pakelkim, pakelkim bokalą“, tai aš jau ir lietuviškai perverčiu“, – pasakoja moteris.

Cecylija su vyru lenku užaugino 6 vaikus. Moteris daug metų vaidina lietuvių teatre Seinuose, o kai labai pasiilgta lietuvių kalbos, vyksta į artimiausią prekybos centrą. Čia ji visada sutinka lietuvių.

„Kai nueinu į tą „Biedronką“, tai jau, girdžiu, šiaip taip kokį žodį pasako lietuviškai. Toks džiaugsmas! Kad va – atvažiavo lietuviai“, – pasakoja Ji.

Bet kartais Cecylijai tenka ir įsikišti – sudrausminti lenkus, kurie burnoja dėl pas juos atvykstančių lietuvių apsipirkti.

„O, vėl pilna lietuvių! Sakau, o jūs pamiršot, kad važinejot į „Norfą“ ir dar kortukių prašėt? Na, mano liežuvis ne visada tilpsta“, – piktinasi pensininkė.

Cecylija pasakoja, kad žmonių nuotaikos Lenkijoje – panašios, kaip ir Lietuvoje. Yra pykčio, susiskaldymo.

Bet pati, kaip pensininkė, gyvena gerai, sekmadieniais važiuoja į mišias Seinuose, nors šeimos automobilis ir sugedęs.

„Taksi važinėjam, pirksim kitą mašiną. Važinėjam į bažnyčią, ir neįsivaizduoju, kaip nevažiuot, nes tai yra Dievo namai“, – dėsto Cecylija.

Ir apskritai į gyvenimą ji žiūri labai optimistiškai.

„Draugė sakė, kad mane tėvai turėjo „ant vakarėlio“ padaryt. Žiūriu į gyvenimą pozityviai, taip reikia! Aš kartais pamirštu, kiek man metų, nes aš dar norėčiau pašokinėt“, – juokiasi 68-erių Cecylija Gryžievič.

Ved. Edvardas Kubilius