„Joks čia ne darbas. Čia, suprantat, gyvenimo džiaugsmas eiti ir cekavintis po pirkias, kaip tos močiutės sako“, – juokiasi etnografė Ona Drobelienė, kuri tyrinėja Dzūkiją ir daugiau kaip 40 metų pati čia gyvena.

Praverdama mažytės pirkutės duris Ona pasakoja istoriją, kaip kažkada Margionių kaime ėmė sukiotis diedukas. Jis gražiai bendravo su vaikais, padėjo ganyti karves, tad kaimo gyventojai surėmė pečius ir pastatė jam pirkutę. Dženelio pirkutė, pasak Onutės, puikiausias bendruomeniškumo simbolis.

„Čia gi ypatingas toks kraštas, kur jie vienas be kito būtų sunkiai išgyvenę. Jie gi viską – ir pirkias statydavo talkų būdu, vieni pas kitus už geresnio maisto kąsnį eidavo į talkas. Ir netgi tie, kur nusiperka sodybas, aš nežinau, kad jie nebendrautų. Jie tuoj susidraugauja su žmonėm vietiniais“, – sako Ona.

Margionių kaime yra ir Bobų daržas – šaltinėlis, iš kurio, pasak legendų, boba pribuvėja traukdavo vaikus. Netrukus po apsilankymo čia vaikų niekaip negalinčiai susilaukti lenkų porai gimė dvynukai.

„Atsiunčia kvietimą būti kūma. Na, aišku, aš į tą Varšuvą nevažiavau būti kūma, bet dovanėlę surinkau“, – neįtikėtiną istoriją pasakoja Ona.

Ved. Edvardas Kubilius