Sign up to save your podcasts
Or
Share Už Vilniaus. Visą gyvenimą sunkiai dirbę senjorai iš Opšrūtų nesiskundžia – skirtis nesiruošia, važinėja taksi ir dėkoja valdžiai už pensiją
Share to email
Share to Facebook
Share to X
Share to email
Share to Facebook
Share to X
Or
Už Vilniaus. Visą gyvenimą sunkiai dirbę senjorai iš Opšrūtų nesiskundžia – skirtis nesiruošia, važinėja taksi ir dėkoja valdžiai už pensiją
„Buvau pas daktarę, tai man palinkėjo 90 metų sulaukt. Tai taip apsidžiaugiau. Taip ir noriu sulaukt. Pagal sveikatą galėjo dar ir daugiau palinkėt“, – kvatojasi 81-erių Janina ir 88-erių Vytautas Rugiai, gyvenantys vienkiemyje netoli Opšrūtų kaimo Vilkaviškio rajone.
Ir nors šiandien jų veiduose – šypsenos, nei Janinos, nei Vytauto gyvenimai lengvi nebuvo.
Janinos mamą dar per Antrąjį pasaulinį karą paliko tėvas, tad tuomet dvylikametei mergaitei kaime teko labai sunkiai dirbti.
„Moku viską. Mama, kai vyro nebuvo, arė, sėjo ir akėjo. Aš irgi bandžiau arti – neišėjo. Bet sėti ir akėti moku“, – pasakoja Janina.
Sunkiai dirbo ir Vytautas. Būdamas 17 metų kasė durpes, kariuomenėje plušo darbo batalione, o vėliau, sovietams kuriant kolūkius, su būreliu vyrų statė fermas.
„Su stuburu blogai. Nepagydomas. Atsitiest visai negaliu. Kaip trikampis sulinkęs. 45 laipsnių kampu“, – juokiasi 88-erių senjoras.
Visą gyvenimą kaimiškus darbus dirbę Janina su Vytautu šiandien džiaugiasi, kad abu kartu gauna apie 900 eurų pensijos. Trys vaikai ir penki anūkai užauginti.
O Janina, kurios sveikatos galima tik pavydėti, dar ir dviračiu važinėja.
„Kai važiuoju į Vilkaviškį, nuvažiuoju į gyvenvietę, palieku dviratį pas žmogų, paskui į autobusą. Po to parvažiuoju su dviračiu ir krepšiais. Apie 1,3 km. išeina. Tai kas čia yra?“, – klausia senjorė.
Janinos ir Vytauto dienas temdo Rusijos karas Ukrainoje, tad sodyboje šiuo metu aktyviai tvarkomas rūsys – jei slėptis prireiktų.
„Sūnus taip nusprendė. Tai bulvių pasidėsim, visokių atsargų. O jei reiks, ir pasislėpsim“, – sako Janina.
Ved. Edvardas Kubilius
Ir nors šiandien jų veiduose – šypsenos, nei Janinos, nei Vytauto gyvenimai lengvi nebuvo.
Janinos mamą dar per Antrąjį pasaulinį karą paliko tėvas, tad tuomet dvylikametei mergaitei kaime teko labai sunkiai dirbti.
„Moku viską. Mama, kai vyro nebuvo, arė, sėjo ir akėjo. Aš irgi bandžiau arti – neišėjo. Bet sėti ir akėti moku“, – pasakoja Janina.
Sunkiai dirbo ir Vytautas. Būdamas 17 metų kasė durpes, kariuomenėje plušo darbo batalione, o vėliau, sovietams kuriant kolūkius, su būreliu vyrų statė fermas.
„Su stuburu blogai. Nepagydomas. Atsitiest visai negaliu. Kaip trikampis sulinkęs. 45 laipsnių kampu“, – juokiasi 88-erių senjoras.
Visą gyvenimą kaimiškus darbus dirbę Janina su Vytautu šiandien džiaugiasi, kad abu kartu gauna apie 900 eurų pensijos. Trys vaikai ir penki anūkai užauginti.
O Janina, kurios sveikatos galima tik pavydėti, dar ir dviračiu važinėja.
„Kai važiuoju į Vilkaviškį, nuvažiuoju į gyvenvietę, palieku dviratį pas žmogų, paskui į autobusą. Po to parvažiuoju su dviračiu ir krepšiais. Apie 1,3 km. išeina. Tai kas čia yra?“, – klausia senjorė.
Janinos ir Vytauto dienas temdo Rusijos karas Ukrainoje, tad sodyboje šiuo metu aktyviai tvarkomas rūsys – jei slėptis prireiktų.
„Sūnus taip nusprendė. Tai bulvių pasidėsim, visokių atsargų. O jei reiks, ir pasislėpsim“, – sako Janina.
Ved. Edvardas Kubilius
View all episodes
By LRT„Buvau pas daktarę, tai man palinkėjo 90 metų sulaukt. Tai taip apsidžiaugiau. Taip ir noriu sulaukt. Pagal sveikatą galėjo dar ir daugiau palinkėt“, – kvatojasi 81-erių Janina ir 88-erių Vytautas Rugiai, gyvenantys vienkiemyje netoli Opšrūtų kaimo Vilkaviškio rajone.
Ir nors šiandien jų veiduose – šypsenos, nei Janinos, nei Vytauto gyvenimai lengvi nebuvo.
Janinos mamą dar per Antrąjį pasaulinį karą paliko tėvas, tad tuomet dvylikametei mergaitei kaime teko labai sunkiai dirbti.
„Moku viską. Mama, kai vyro nebuvo, arė, sėjo ir akėjo. Aš irgi bandžiau arti – neišėjo. Bet sėti ir akėti moku“, – pasakoja Janina.
Sunkiai dirbo ir Vytautas. Būdamas 17 metų kasė durpes, kariuomenėje plušo darbo batalione, o vėliau, sovietams kuriant kolūkius, su būreliu vyrų statė fermas.
„Su stuburu blogai. Nepagydomas. Atsitiest visai negaliu. Kaip trikampis sulinkęs. 45 laipsnių kampu“, – juokiasi 88-erių senjoras.
Visą gyvenimą kaimiškus darbus dirbę Janina su Vytautu šiandien džiaugiasi, kad abu kartu gauna apie 900 eurų pensijos. Trys vaikai ir penki anūkai užauginti.
O Janina, kurios sveikatos galima tik pavydėti, dar ir dviračiu važinėja.
„Kai važiuoju į Vilkaviškį, nuvažiuoju į gyvenvietę, palieku dviratį pas žmogų, paskui į autobusą. Po to parvažiuoju su dviračiu ir krepšiais. Apie 1,3 km. išeina. Tai kas čia yra?“, – klausia senjorė.
Janinos ir Vytauto dienas temdo Rusijos karas Ukrainoje, tad sodyboje šiuo metu aktyviai tvarkomas rūsys – jei slėptis prireiktų.
„Sūnus taip nusprendė. Tai bulvių pasidėsim, visokių atsargų. O jei reiks, ir pasislėpsim“, – sako Janina.
Ved. Edvardas Kubilius
Ir nors šiandien jų veiduose – šypsenos, nei Janinos, nei Vytauto gyvenimai lengvi nebuvo.
Janinos mamą dar per Antrąjį pasaulinį karą paliko tėvas, tad tuomet dvylikametei mergaitei kaime teko labai sunkiai dirbti.
„Moku viską. Mama, kai vyro nebuvo, arė, sėjo ir akėjo. Aš irgi bandžiau arti – neišėjo. Bet sėti ir akėti moku“, – pasakoja Janina.
Sunkiai dirbo ir Vytautas. Būdamas 17 metų kasė durpes, kariuomenėje plušo darbo batalione, o vėliau, sovietams kuriant kolūkius, su būreliu vyrų statė fermas.
„Su stuburu blogai. Nepagydomas. Atsitiest visai negaliu. Kaip trikampis sulinkęs. 45 laipsnių kampu“, – juokiasi 88-erių senjoras.
Visą gyvenimą kaimiškus darbus dirbę Janina su Vytautu šiandien džiaugiasi, kad abu kartu gauna apie 900 eurų pensijos. Trys vaikai ir penki anūkai užauginti.
O Janina, kurios sveikatos galima tik pavydėti, dar ir dviračiu važinėja.
„Kai važiuoju į Vilkaviškį, nuvažiuoju į gyvenvietę, palieku dviratį pas žmogų, paskui į autobusą. Po to parvažiuoju su dviračiu ir krepšiais. Apie 1,3 km. išeina. Tai kas čia yra?“, – klausia senjorė.
Janinos ir Vytauto dienas temdo Rusijos karas Ukrainoje, tad sodyboje šiuo metu aktyviai tvarkomas rūsys – jei slėptis prireiktų.
„Sūnus taip nusprendė. Tai bulvių pasidėsim, visokių atsargų. O jei reiks, ir pasislėpsim“, – sako Janina.
Ved. Edvardas Kubilius
More shows like Už Vilniaus
View all
Radijo dokumentika
1 Listeners
Vakaras su knyga
6 Listeners
60 minučių
1 Listeners
NARA
12 Listeners
10–12
1 Listeners
Lietuvos diena
0 Listeners
Ryto garsai
1 Listeners
Vakaro pasaka
10 Listeners
LRT Aktualijų studija
1 Listeners
Čia ir dabar
2 Listeners
Daiktiniai įrodymai
0 Listeners
Proto Pemza
7 Listeners
Penki kilometrai
1 Listeners
Viskas blogai
0 Listeners
Diagnozė: gyvenimas
0 Listeners