„Pasinagrinėjus detaliau, paaiškėja, jog tie skaičiai reiškia padidėjimą, o ne sumažėjimą“, – apie Prezidentės kalboje Jungtinių tautų vadovų susitikime dėl klimato kaitos Niujorke paminėtą įspūdingą mūsų šalies šiltnamio dujų mažinimo pažangą sako klimatologas Justinas Kilpys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad iki šiol mūsų šaliai pavyksta laikytis šiltnamio dujų mažinimo įsipareigojimų ne dėl dedamų pastangų, bet dėl istorinių aplinkybių.

Kodėl tūkstantines minias pasaulyje į gatves išvedusi klimato kaitos tema Vilniuje subūrė vos keliolika dalyvių? „Bet kokia tema yra sunku priversti žmones susirinkti ir kažką pasakyti, o klimato kaita daugumai lietuvių atrodo kažkas labai tolimo“, – pastebi Atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Tarptautinės apklausos rodo, kad sutarimo dėl to, kas lemia klimato kaitą, pasaulio bendruomenėje nėra. Maždaug pusė pasaulio gyventojų mano, jog klimato kaitą lemia žmogaus veikla. Likusieji arba tai laiko natūraliu reiškiniu, arba tiki, jog vienos priežasties nėra. Daugiau kaip trečdalis apskritai nežino apie tokią problemą.

Sociologė Audronė Telešienė iš Kauno technologijos universiteto žmonių aplinkosaugines nuostatas sieja su tuo, kaip temos nušviečiamos žiniasklaidoje. Kaip atrodytų matematiškai tiksliai subalansuota mokslininkų diskusija apie klimato kaitą?

Pokalbis su skepticalscience.com savanore Baerbel Winkler apie iniciatyvą, skirtą atremti klimato skeptikų argumentus.