Gamtinės dujos šiandien sudaro apie ketvirtadalį Europos Sąjungoje (ES) suvartojamos energijos. Daugiau kaip pusė jų importuojama. Jau ne pirmą dešimtmetį nerimą kelia mažėjantys europietiškų dujų ištekliai ir auganti priklausomybė nuo rusiškų dujų. Nepaisant to, kad bendrai energijos suvartojimas ES mažėja, energetinės nepriklausomybės perspektyvos niūrios – Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad toji priklausomybė tik augs ir 2035-aisiais sieks tris ketvirtadalius.

Kas tai lemia ir kuo čia dėta aplinkosauga? Gamtinės dujos vadinamos svarbiausia iškastinio kuro rūšimi siekiant švarinti energijos ūkį. Deginant dujas, priešingai nei anglį, susidaro kur kas mažiau suodžių ir smogą formuojančių teršalų, taip pat gyvsidabrio, arseno ir kitų toksiškų medžiagų. Šiandien itin aktualu dar ir šiltnamio efektą sukeliantys CO2 išmetimai, kurie dujų – mažiausi iš visų iškastinio kuro rūšių.

Visgi pasak specialistų, gamtinės dujos negali būti ilgalaikis sprendimas, o aplinkosaugos požiūriu visa Europa išloštų, jei šalys narės siektų energetinio saugumo, o ne nepriklausomybės.