Akvariumai kaip langas į retai matomą, užburiantį povandeninį pasaulį žavi žmones jau tūkstančius metų. Kadaise nemažai žinių reikalavęs pomėgis, vystantis technologijoms, tapo prieinamas daugeliui. Šiandien mėgėjiškoji akvariumistika – pelninga pramonė, vertinama milijardais JAV dolerių.

Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis perspėja, kad tai ima kelti grėsmę kai kurių rūšių išlikimui, mat dalies žuvų, ypač jūrinių rūšių, neįmanoma užauginti nelaisvėje. Daug jų žūsta netinkamai transportuojamos; skaičiuojama, jog vos viena iš 100 koralinių rifų žuvų akvariumuose išgyvena ilgiau kaip metus.

Pasak Jūrų muziejaus-akvariumo specialisto Sauliaus Karaliaus, į asociaciją susibūrę pasaulio muziejai-akvariumai vadovaujasi etikos kodeksu, kuriame pabrėžiama būtinybė ne tik užtikrinti nelaisvėje laikomų rūšių gerovę, bet ir natūralios gamtos apsaugą. Tuo metu tarp akvariumistikos mėgėjų etikos klausimai kyla retai. Savanoriškas Jūrinių akvariumų tarybos sertifikatas, prieš keletą metų siūlytas etiška jūrinių rūšių prekyba besirūpinantiems tiekėjams, nepaplito. Apsilankę pas pas akvariumų ir žuvelių prekeivius, teiraujamės, kodėl.