Skelbiama, kad tūkstantmečių sandūroje iškelti vystymosi tikslai padėjo išvaduoti milijardą pasaulio gyventojų iš skurdo, daugiau mergaičių gavo išsilavinimą ir sumažintas sergamumas užkrečiamomis ligomis. Tačiau, ar pasaulis tikrai tapo geresne vieta daugeliui?
„Visi sutinka, kad žmonės turi teisę į švarų vandenį, maistą, kad neturėtų gyventi skurde, kad reikia pasirūpinti gimdyvių sveikata. [...] Tačiau jie neatsižvelgė į nelygybės problemą. Kai kuriais atvejais galėjo nutikti taip, kad pažanga davė naudos tik tam tikrai grupei žmonių ir nepasiekė didelės visuomenės dalies“, – sako Sally Nicholson iš tarptautinio nevyriausybinių organizacijų tinklo „Beyond 2015“. Be to, pasak jos, Tūkstantmečio plėtros tikslus šiemet pakeisiančių naujųjų Darnaus vystymosi tikslų sėkmė taip pat labai priklausys nuo to, kaip bus sprendžiama klimato kaitos problema.

„Pamenu prieš keletą metų mes galėjome planuoti žemės ūkio veiklos pradžią kovo, balandžio mėnesį. Dabar kartais dar gegužę nesulaukiama būtino lietaus“, – pasakoja Riina Kuusik-Rajasaar iš estų nevyriausybinės organizacijos „Mondo“, kurioje ji koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas Afrikoje, Afganistane ir Jordane, Jemene ir Ukrainoje. „Vadinasi, žmonėms gresia badas, nes nuėmus derlių tenka išgyventi 6–7 mėnesius sausros ir tas laikotarpis dar išsitęsia. Moterys, kurias mokėme pinti krepšius, matė tai kaip papildomą būdą užsidirbti. Panašu, kad dėl klimato kaitos tai taps dar svarbiau, kad žmonės galėtų užsidirbti pragyvenimui.“

Kas pasiekta, įgyvendinant tūkstantmečio tikslus, ir kokią ateities pasaulio viziją mato rugsėjo pabaigoje Niujorke posėdžiausiantys pasaulio šalių lyderiai?