Koks būtų mūsų požiūris į kitų kultūrų žmones, jei turėtume galimybę su jais pasimokyti ir pagyventi kartu bent vienerius metus vidurinėje mokykloje? Penkiolikoje pasaulio šalių veikiančio Jungtinio pasaulio koledžo atstovai tikina, kad būtent tai galėtų būti raktas į taikesnį ir teisingesnį pasaulį.

Apsilankysime vienoje tokioje mokykloje, kuri veikia Freiburge, Vokietijoje. „Nuo kitų mokyklų mes skiriamės tuo, kad nesirenkame studentų. Mes renkamės jų patirtį, o kandidatų atranką vykdo tarptautinis komitetas. [...] Taip formuojama tai, ką vadiname „tikslinga bendruomenės įvairovė“. Pavyzdžiui, mūsų tema yra tvarus vystymasis ir mes norime, kad studentai turėtų kuo įvairesnį požiūrį į tai, ką tai reiškia,“ – sako šio koledžo rektorius Laurence‘as Nodderis.

Nigerio upės delta yra didžiausias naftą išgaunantis regionas visame Afrikos žemyne. Tarptautinė bendrovė „Shell“, prieš kelis dešimtmečius atradusi čia naftos telkinius, iki šiol yra didžiausias jų valdytojas Nigerijoje. Vamzdynai vingiuoja per gyvenvietes, tad taršos atvejai paliečia žmones tiesiogiai. Šią vasarą apsilankiusi Nigerijoje tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad padėtis ten išlieka katastrofiška.

„Pasauliniu lygiu tai vienas baisiausių pavyzdžių, kai korporacijos nepaiso žmogaus teisių. Šimtai tūkstančių, jei ne milijonai žmonių ten kenčia dėl taršos ištisus dešimtmečius – pasekmės jų sveikatai ir aplinkai yra skaudžios. Bendrovė tai žino, ir nedaro nieko, kad padėtis pasikeistų į gera. Taip neturėtų būti niekur,“ – apibendrina „Amnesty International“ Verslo ir žmogaus teisių ekspertas Markas Dummettas.

„Viena yra skaityti apie tai, o kitas – pamatyti. Supratimas, kad su žmonėmis elgiamasi kitaip vien dėl to, kad jie gyvena valstybėje, kur jų valdžia negali jais pasirūpinti, piktina,“ – pasakoja žurnalistė Rosita Garškaitė, neseniai grįžusi iš kelionės po Nigerio upės deltos ogonių genties kaimus, labiausiai nukentėjusius nuo naftos gavybos taršos.