Šį žvėrį retas yra matęs, bet dažnas bijo. Nuo pasakos apie Raudonkepuraitę iki Kristijono Donelaičio „Metų“ – literatūroje šio gyvūno įvaizdis ryškus ir dažniau neigiamas. Šių dienų žiniasklaidoje gausu ne mažiau spalvingų pasakojimų apie ūkininkų sodybose „siautėjančius“, galvijų bandose „puotaujančius“ ir net žmones miškų takais sekiojančius „pilkius“
Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.
Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.

Vilką gamtininkai vadina bene labiausiai persekiojamu plėšrūnu planetoje. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje su jais buvo taip uoliai kovojama, kad jie tapo nykstančia rūšimi ir daugelyje šalių jų medžioklė buvo uždrausta.

Supratus stambiųjų plėšrūnų naudą miškų ekosistemoms, vilkas paskelbtas saugoma rūšimi, o kai kurios šalys ėmėsi jų populiacijų atkūrimo. Tačiau vilkų sugrįžimu džiaugiasi ne visi.

Nuo ko priklauso žmonių požiūris į vilkus? Kodėl vieni vilkus nori saugoti, o kiti medžioti?