Augalai ir jų dalys nuo seno buvo naudojami kaip pinigai, o vėliau jų atvaizdai persikėlė ant pačių monetų ir banknotų. „Jei šalies miškai visi yra atsodinti, tai nelabai ir norisi rodyti to kaip šalies simbolio“, – taip į klausimą, kodėl ant Vakarų šalių pinigų retai vaizduojami augalai, atsako dr. Darius Ryliškis iš Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo. Nuo šio pavasario čia galima užsisakyti edukacinę programą apie augalus ant įvairių valstybių banknotų ir monetų bei sudalyvauti protmūšyje.
Nors ant banknotų įprasta vaizduoti žmones ir jų kūrinius, tyrinėjant pasaulio monetas galima nemažai sužinoti ir apie tai, kokie medžiai, vaisiai ir gėlės auga įvairiose šalyse. Vieni jų neatsiejami nuo šalies ekonomikos, kiti – nuo klimato juostos, o treti tapę atpažįstamu šalies simboliu ir už jos ribų. Tiesa, kalbant apie Europos Sąjungos šalis, įsitikinti tuo dabar galima nebent pinigų muziejuose, mat įsivesdamos eurą ant vadinamosios nacionalinės monetų pusės dauguma pasirinko vaizduoti ką kita.