Tyrimai rodo, kad žalieji pastatai, suprojektuoti galvojant apie ekologiją ir mažesnį poveikį aplinkai, duoda ne tik ekonominės naudos jų savininkams ir naudotojams. Pasak mokslininkų, žaliose mokyklose vaikai geriau mokosi, žaliose ligoninėse žmonės greičiau sveiksta, o žaliuose biuruose dirbantys darbuotojai jaučiasi ir dirba geriau.
„Siekiama žalinti nekilnojamojo turto sektorių,“ – pastebi tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis ir pateikia duomenų apie kitokią aukštesnių aplinkosaugos standartų naudą: „Pastato vertė jį parduodant yra 9 proc. didesnė, 16 proc. žmonės yra produktyvesni, o eksploatacinės išlaidos 10-15 proc. mažesnės“.
Tarptautinių tvarios statybos sertifikatų siekiančių projektų Lietuvoje kol kas tik keletas. Kas juos motyvuoja ir kokias priemones taikydami ji tikisi būti pranašesni už kitus? Pasivaikščiosime po vieną iš Vilniuje baigiamų statyti verslo centrų.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, domisi infrastruktūros vystytojų požiūriu į ekologinio kompensavimo idėją. Apie tai, kas tai yra, pokalbis su doc. Aiste Balžekiene.

Vilniaus panorama. K.Vanago (BFL) nuotr.