Daugybė žmonių įkvėpimo ir žinių apie aplinkos apsaugą semiasi keliaudami po Lietuvos saugomas teritorijas. O kaip jų darbuotojams sekasi vadovautis savo patarimais – taupyti energiją, vengti atliekų ir kitais būdais mažinti neigiamą savo pačių veiklos poveikį aplinkai?
„Mums tai taip natūralu, kaip atsikėlus valytis dantis,“, - tikina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, bet pripažįsta, kad sistemingai parkų direkcijos to nedaro. Jungtinių Amerikos valstijų nacionaliniai parkai savo veikloje taiko aplinkosaugos vadybos sistemos įrankius – ne tik stebi savo veiklos poveikį aplinkai, bet ir išskiria prioritetus ir nusistato konkrečius tikslus, kaip jį mažinti.
„Matuoti [savo daromo poveikio] nematuojame, tačiau jį suvokiame“, - į panašų klausimą atsako Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis. Tuo metu vadybos žinovai teigia, kad to, ko nematuoji, negali patobulinti.