Europiečius įprasta laikyti ypač aktyviais „žaliaisiais“ – Europos Sąjunga mėgsta prisistatyti kaip lyderė aplinkosaugos mokslo, švietimo ir technologijų srityse. Tačiau kaip yra iš tiesų? Tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologai kartu su kolegomis iš Vokietijos, rašydami monografiją „Žaliasis europietis“ (angl. „Green European“). Knygoje apibendrinami įvairūs tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, rizikų suvokimą ir elgseną.
„Europiečiai neturi vieningos ekologinės sąmonės ar vieningų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių,“ – apibendrina leidinio redaktorė docentė Audronė Telešienė. Tyrimai rodo, kad yra skirtumai tarp Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos. Visgi aplinkosaugines nuostatas ir įpročius lemia ne tik šalių ekonominis išsivystymas, bet ir demokratijos lygis, net religinės pažiūros.
Lietuvos gyventojai išsiskiria tuo, kad aukščiau aplinkosaugos problemų iškelia skurdą ir pagal savo aplinkosauginę elgseną yra panašūs į Latvijos, Bulgarijos bei Rusijos šalių piliečius.