Nuo 2012-ųjų Lietuvos individualių namų savininkams išdalinta daugiau kaip 236 tūkst. lauko kompostinių, kuriose su žaliosiomis atliekomis galima kompostuoti ir maisto atliekas. O kai kurie žmonės kompostuoja ir bute. Jau dvejus metus prie Aurelijos Olendraitės ir Juliaus Lizūno pietų stalo stovi specialus maišas su Kalifornijos sliekais. Iš maisto atliekų sliekai gamina humusą, kurį Aurelija ir Julius panaudoja kaip trąšą balkone augančioms gėlėms, prieskoninėms žolelėms ir daržovėms.
Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių užsiima kompostavimu, Lietuvoje išmetamų maisto atliekų nemažėja. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, gyventojai jų kasmet išmeta apie 80 tūkst. tonų ir jos sudaro 12–14 procentų visų Lietuvos atliekų.
Organinės atliekos išskirtinės tuo, kad, išmetus su mišriomis šiukšlėmis, jas sunku perdirbti, o tinkamai tvarkomos gali praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Dalyje Europos Sąjungos šalių gyventojai jas jau rūšiuoja. Lietuvos teisės aktai tą daryti įpareigoja tik maitinimo įstaigas ir prekybos centrus, bet 2019 m. didesniuose miestuose prie daugiabučių namų turėtų atsirasti tik maisto atliekoms skirti konteineriai.
Kur panaudojamos maisto atliekos? Kaip tai veikia užsienyje, pavyzdžiui, Austrijoje ir Italijoje, ir kaip gali atrodyti Lietuvoje?