Atliekų tvarkymą Lietuvoje ir Švedijoje lyginusi mokslininkė Jūratė Miliūtė-Plepienė ir aplinkosaugos konsultantė Lina Šleinotaitė-Budrienė teigia, jog atliekų deginimą ir perdirbimą galima suderinti, tik turi būti aišku, kam valstybė teiks pirmenybę – energijos gamybai ar žaliavų išsaugojimui.
„Lietuvoje kolkas perdirbimas yra tik pačių perdirbėjų reikalas“, – sako L. Šleinotaitė-Budrienė. Iki šiol atrūšiuotų atliekų perdirbimo infrastruktūrai vystyti pinigų skirta gerokai mažiau nei mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių ir būsimų deginimo įrenginių statyboms.
Diskusijos dėl planuojamų statyti dviejų šilumą ir elektros energiją gaminsiančių atliekų deginimo jėgainių, kurias valdo valstybinė įmonė „Lietuvos energija“ netyla ne tik Lietuvoje. Europos Taryba šiuo metu derasi dėl naujų atliekų direktyvų 2030-iesiems metams.
Kaip šių jėgainių atsiradimas galėtų paveikti atliekų tvarkymo politiką ateityje, kokiu būdu suderinsime deginimą su atliekų mažinimo, daugkartinio panaudojimo ir perdirbimo tikslais?