Vasario 15 d., penktadienį, Jungtinėje Karalystėje tūkstančiai moksleivių ir studentų užuot ėję į mokyklą, rinkosi į streikuoti dėl klimato kaitos. Juos įkvėpė šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg, kuri nuo praėjusių metų rudens penktadieniais eina ne į mokyklą, o prie šalies parlamento rūmų.

„Jūs dar nepakankamai subrendę pripažinti, kas vyksta. Tą naštą užkraunate ant mūsų, vaikų,“ – tokiais žodžiais į pasaulio lyderius ji kreipėsi Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Katovicuose. „Kol nepradėsite daryti to, ką reikia daryti, vietoje to, kas politiškai įmanoma, viskas beviltiška. Negalime išspręsti krizės, jei jos nepripažįstame.“

Rami ir tiesmuka moksleivė per kelis mėnesius tapo viena garsiausių šių dienų aplinkosaugos aktyvisčių. Ją kalbina ir CNN, ir BBC, jos įrašais socialiniame tinkle dalijasi ne tik jaunimas iš viso pasaulio, bet ir Hillary Clinton, ir Andrius Mamontovas. Panašu, kad telkiasi naujas jaunimo judėjimas, kurio politikams nepavyks ignoruoti.

Kodėl paauglei iš Švedijos pavyko padaryti tai, kas sunkiai sekasi patyrusioms organizacijoms? Autorė Vaida Pilibaitytė. Reuters nuotr.