„Jau kelinti metai vyksta lenktynės, kas pirmiau – ar gamtininkas atras lizdą, ar atvažiuos miško pjauti“, – pasakoja ornitologas Saulis Skuja, organizacijos „Padėkime ereliams“ atstovas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir Vilniaus universiteto dėstytojas.

Liepą mažieji ereliai rėksniai nardo virš laukų ieškodami maisto jau paaugusiems jaunikliams, o ornitologai stebi, į kur paukščiai su grobiu traukia. Pasekę paskui į miškus, jie ieško medžio, kur galbūt susuktas lizdas – lizdavietę užfiksavus, ją galima apsaugoti nuo žmogaus pjūklo. Bet tai padaryti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin