„Ekologinės problemos kinui kaip vizualinei medijai yra labai sudėtinga tema, todėl kad nei tarša nei klimato kaita neturi vieno taško. Uraganas tai dar ne klimato kaita, penki buteliai tavo paplūdimyje dar nėra tarša“, – komentuoja kino kritikas Vladas Rožėnas, vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų.

Pasak jo, paveikiausi tie filmai, kurie sudėtingas aplinkosaugines problemas geba susieti su kažkokiu simboliu ar metafora, kuri rezonuoja daugeliui žiūrovų.

„Prieš 20 metų filmai buvo labiau statiški – jie pasakojo apie tai, kas ir kaip vyksta gamtoje ir kad taip buvo visada“, – sako Sivia Lotman, Estijoje organizuojamo Matsalu gamtos filmų festivalio vadovė.

Jos teigimu, niūrios planetos realybės – klimato krizės ir bioįvairovės nykimo jau tampa nebeįmanoma ignoruoti. „Gamta taip pasikeitė, kad filmų kūrėjai pastaraisiais metais apie tai visą laiką užsimena, net jei tai nėra tos konkrečios dokumentikos tema.“

Estų gamtosaugininkė taip pat pastebi, kad dėl filmų apie gamtą ir aplinkosaugą vis dažniau tenka konkuruoti su kitais kino festivaliais. „Manau, kad tai pozityvi tendencija, tai rodo, kad ši tema yra vis aktualesnė.“

Su pašnekovais laidoje kalbamės apie pastarųjų metų dokumentinio kino tendencijas ir ryškiausius šių metų festivalių filmus, kuriuose fiksuojamas žmogaus žvilgsnis į gamtą, aplinką ir save.

Autorė Vaida Pilibaitytė