Mažai kas žino, kad praėjus lygiai mėnesiui nuo Berlyno sienos griuvimo, Rytų ir Vakarų Vokietijos gamtosaugininkai susitiko tartis dėl to, kaip išsaugoti vieną teigiamą jos palikimą. Jie nujautė, kad dešimtmečius žmones skyrusi Geležinė uždanga greičiausiai suformavo žalią koridorių, kuriame suklestėjo biologinė įvairovė.
„Kadangi didžiausias biologinės įvairovės priešas yra žmogus, o tos teritorijos buvo skirtos apsisaugoti nuo žmogaus, tame ir visa paslaptis“, – sako Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Greitai paaiškėjo, kad panašios gamtosauginės iniciatyvos beveik vienu metu atsirado ir Šiaurės Europoje, ir Balkanuose. Taip gimė Europos žalioji juosta – daugiau kaip 12 500 km nuo Barenco jūros šiaurėje iki Juodosios ir Adrijos jūrų pietuose besidriekianti zona, šiandien vadinama didžiausia Europos gamtosaugine iniciatyva.
Palei buvusią Geležinę uždangą išlikusiomis gamtos vertybėmis iki šiol rūpinasi 24 šalys, kurias palaiko ir Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN). Panašiu maršrutu driekiasi ir EuroVelo dviračių trasa, vadinamasis „Geležinės uždangos maršrutas“, į kurį patenka ir Lietuvos pajūris.
Laidoje kalbamės su pašnekovais iš Lietuvos, Vokietjos ir Suomijos apie tai, kaip prieš 30 metų griuvusi Geležinė uždanga virto žaliąja.