„Tikslas – kad atliekų išvis nebūtų. Viską panaudoti daug kartų, kad ciklas užsidarytų“, – žiedinės ekonomikos principą paaiškina prof. Arūnas Ošlapas iš Vakarų Vašingtono universiteto. Ir čia pat sugrąžina į realybę: „Įdomu tai, kad galimybė perdirbti medžiagą automatiškai nereiškia, kad gautas produktas bus perdirbamas.“

Lietuvių kilmės industrinio dizaino tyrėjas šį rudenį vedė dirbtuves Vilniaus dailės akademijos studentams. Jų metu studentai kūrė gaminius iš panaudotų daiktų ir įvairių antrinių žaliavų. Pats profesorius pripažįsta, kad tvaraus dizaino idėjos gyvuoja jau ne pirmą dešimtmetį, bet jas pritaikyti vis dar yra labai sunku.

Apie tai, ką gali pramonės dizaineris ir kas trukdo uždaryti medžiagų ciklą, kad nustotume teršti planetą – šioje laidoje. Aut. Vaida Pilibaitytė.

Prof. A. Ošlapo nuotraukoje – VDA studentų darbai iš antrinių žaliavų.