Žmonės ir idėjos

Politika yra viena, o kultūra – kita. Ar tikrai? Kaip kultūra, pavyzdžiui, knygos ir jų sukeltos bangos gali keisti visuomenę, spartinti jos raidą, politines ir socialines permainas? Du atvejai: Ilzės Butkutės „Atleisk savo šefą“ ir Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“.

Ar įmanoma gyvenant rajone vadovauti biudžetinei įstaigai ar užsiimti aktyvia visuomenine veikla ir nepriklausyti galią turinčioms politinėms partijoms? Širvintų atvejis.

Ar esat girdėję apie Danų politinį serialą pavadinimu „Borgen”. Škotijos premjerės mėgstamiausias. Retas atvejis, kad serialas Danų kalba taptų toks populiarus Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos valstijose. Seriale „Borgen” stipri nuosaikiųjų partijos politikė Brigita Nyborg tampa šalies Ministre Pirmininke, paskui pasitraukia iš politikos, paskui sukuria naują partiją, kad vėl dalyvautų rinkimuose. Politikė savo kailiu išbando ar galima dirbti Premjero darbą bent 100 dienų niekam nepamelavus, bet vis dar tiki, kad politika gali būti etiška. Tris sezonus rodytas Danų serialas atveria politinės kultūros sluoksnius, ypač politikų ir žiniasklaidos santykių. Ši laida turėjo būti apie Lietuvos politinę kultūrą ten kur ji atviriausia, kur visi vienas kitą pažysta, kur didelė galia reiškiasi mažoje teritorijoje – rajonuose. Šiandien aplankysite Širvintų rajoną. Kraštą kur senojoje Kernavėje slūgso tūkstantmečiai politikos sluoksniai ir kur šį sekmadienį vyks pakartotiniai mero rinkimai

„Visi gali kalbėti”, „Kiekvienas turi teisę nežudyti“, „Sodyboje noriu pasodinti putiną, bet bijau būti apkaltinta(s) Tėvynės išdavyste“, – skelbė plakatai gegužės 23 d. Vilniuje vykusiame proteste, kurio organizatoriai kritikavo sprendimo sugrąžinti privalomą karinę tarnybą pagrįstumą, jo priėmimo skubą ir žiniasklaidos, jų teigimu, ribojančios nuomonių įvairovę, darbą.

Ką viešoji diskusija apie privalomąją tarnybą bei Lietuvos gynybą pasako apie šiandieninę politinę ir pilietinę Lietuvos kultūrą?

Laida feisbuke https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353?fref=ts

Ar įmanomas religinis pliuralizmas? Kokia gyvenimo prasmė? Kokia esybė galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Ištvanas Ranjožis. Mokslininkas sako nemanantis, kad jo tekstai jus įtikins. Filosofo požiūriu apskritai labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas keičia galia.

Kaip padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms Nepale, kur korupcijos netrūksta? Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų skiria 18 000 eurų per Jungtinių Tautų Vaikų fondą (UNICEF). Nepalą savo antraisiais namais vadinantis keliautojas ir fotografas Andrius Mažeika, vienas iniciatyvos Secret Garden Disaster Relief http://secretgardendisasterrelief.org/ aktyvistų, skatina pagalbą teikti per mažas, patikimas nevyriausybines organizacijas. Mažas savanorių tinklas per kelias dienas surinko tiek lėšų, kiek skyrė Lietuva, už jas pirktas maistas, apklotai ir palapinės jau pasiekė atokiau nuo Katmandu gyvenančius nepaliečius.

Andželika Bagočiūnienė sako jau paauglystėje žinojusi, kad jos šeima bus didelė – ją įkvėpė žurnale perskaitytas straipsnis apie šeimyną, globojusią ir užauginusią daugiau nei trisdešimt vaikų. Prie Andželikos ir Rimvydo Bagočiūnų septintuko prieš keletą mėnesių prisidėjo dar dvi mergytės. Mažoji, iš pradžių nemokėjusi ir nenorėjusi glaustis prie žmogaus, dabar visą laiką nori būti tik ant globėjos rankų. Vyresnėlė, dar neturinti dviejų metukų, atidžiai stebi pasaulį suaugusio žvilgsniu. „Atsiradus joms, mano gyvenimas visiškai pasikeitė“, – sako Andželika. Stebuklinga istorija iš Širvintų rajono Vileikiškių kaimo apie iš dangaus krintančius vaikus ir talentą būti mama.

Sakoma, kad amerikiečiai gyvena, kad dirbtų, o europiečiai dirba, kad gyventų. Kokia darbo ir gyvenimo pusiausvyra per pastaruosius 25 metus susiformavo Lietuvoje? Kaip Darbo kodekso naujovės pakeistų darbo kultūrą?

„Žmonėms atrodo – jie myli gyvūnus, nori su jais būti, galų gale juos nužudo ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Savo veikla norime rodyti pavyzdį, kad žmonėms bent jau kiltų idėja, jog gali būti kitaip“, – sako Viktorija Naujokaitė, viena fermos gyvūnų prieglaudos „Trys paršeliai“ steigėjų. Gyvūnų teisių aktyvistai tikisi, jog galimybė vaikams ir suaugusiems lankytis prieglaudoje ir susipažinti su išgelbėtais gyvūnais išaugs į vertingą švietimo programą.
„Trys paršeliai“ – pirmoji fermos gyvūnų prieglaudos iniciatyva Baltijos šalyse. Tokios prieglaudos veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse.

Skaidrumo aktyvistas, duomenų analitikas kaunietis Povilas Poderskis bando atverti, vizualizuoti ir gliaudyti duomenis apie valstybės institucijų darbą ir valdžioje dirbančius žmones. Skaidrumo pasiilgusiems vilniečiams sekasi – naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius kviečia P. Poderskį patarinėti atvirų duomenų klausimais. LOGIN 2015 Lietuvos interneto apdovanojimams nominuotos svetainės freedata.lt kūrėjas tikisi, kad patogiai naršant atvirus duomenis žurnalistams ir aktyviems piliečiams kils klausimų. Iš ko gyvena savivaldybės tarybos narys verslininkas, deklaracijoje nurodęs, kad neturi jokių pajamų ir jokio turto? Kaip kitas politikas galėjo per metus gauti daugiau nei keturis milijonus nesumokėjęs nei cento mokesčių? Kaip atsitinka, kad viešuosius pirkimus poliklinikoje dažniausia laimi įmonė, tiesiogiai susijusi su poliklinikos vadovu?
Yra daugybė deklaracijų, ataskaitų ir kitų viešų duomenų, iš kurių piliečiai galėtų susidaryti aiškesnį vaizdą apie savo valstybę. Kartais duomenys būna pateikti taip sudėtingai, kad jų tyrinėjimui reikia laiko ir atkaklumo. Skaidrumo entuziastai daugelyje pasaulio šalių bando atverti duomenis – pateikti juos piliečiams patogiu formatu, kad medžiai neužstotų miško.