Žmonės ir idėjos

„Yra pasaulis žmonių, kuriems D. Bowie buvo esybė, leidusi [užmegzti] stiprų emocinį ryšį ir suteikusi laisvę būti savimi, bet kitokiais, laisvesniais, kreivesniais, atviresniais ir įdomesniais“, – savo knygoje „Bowie“ (2014) rašė britų filosofas Simon Critchley. Kaip galėjo tiek daug žmonių savo žodžiais išlaisvinti tas, kuris sakė: „Esu rašytojas. Rašau sau. Aš tikrai rašau sau"? Apie mąstytojo D. Bowie idėjas ir įtaką XX-XXI a. visuomenei – pokalbis su muzikos tyrinėtoju, knygų autoriumi Luku Devita ir žmonėmis, kuriuos tos idėjos paveikė.

Kaip skleidėsi laidoje išsakytos idėjos 2015-aisias politikoje, kultūroje ir žiniasklaidoje?

Balandį transliuotame interviu viešojo sektoriaus skaidrinimo entuziastas kaunietis Povilas Poderskis kalbėjo apie atvirų duomenų naudą viešojoje politikoje siekiant efektyvesnių ir mažiau korumpuotų sprendimų. Šiandien jis – Vilniaus mero patarėjas, siūlantis rinkėjams aktyviau prižiūrėti politikus.

Motinos dienos proga laidoje kalbėjomės su devynių vaikų mama ir globėja Andželika Bagočiūniene iš Širvintų rajono Vileikiškių kaimo. Į naujametinę laidą ji atvyko išvežiojusi rajonui naują savaitraščio „Širvis“ numerį. Rajone, kuriam gyvybiškai trūko laisvos spaudos, šiais metais laikraštį pradėjo leisti su valdžios savivale ir informacijos blokada nesusitaikę piliečiai.

Spalio 31 d. Vilniaus Jaunimo teatre įvyko atsisveikinimas su spektakliu „Pagalvinis“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2006 m. pastatė pagal airių dramaturgo Martino Mcdonagho pjesę. Ar pavyko „Pagalviniui“ sukrėsti nesukrečiamųjų visuomenę? Apie tai mintimis dalinasi Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas, taip pat žinomas kaip totalitarinės valstybės rašytojas Katurjanas K. Katurjanas, suimtas dėl to, kad šiurpūs jo apsakymai buvo įgyvendinti.

2015-ųjų žmonės ir jų idėjos.

Kibernetinės saugos specialistas Andrius Kasparavičius ragina atsargiau ir atsakingiau diskutuoti apie balsavimą internetu. Teisingumo viceministras Julius Pagojus sako, kad reikia skubėti. Pažanga ir paprastumas XXI a. gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms.

Kaip mes judame miestuose? Atsakymas paprastas, daugiausiai mes nejudame. Sėdime automobiliuose, dažniausiai po vieną, užkemšame gatves, nervinamės ir nuodijame vienas kitą išmetamomis dujomis, o daugybė žmonių mūsų miestuose apskritai judėti negali. Jeigu šiuo metu važiuojate automobiliu žinokite, kad jūsų draugystė, kokia graži bebūtų, neamžina. Šiandien išgirsite daugiau apie judamo, tai yra ne tik transporto, bet ir miesto planavimo, ir miestiečių įpročių keitimo starto liniją, prie kurios Lietuvos savivaldybės ką tik buvo sustojusios ir jau išbėgo.

Indonezijoje, didžiausioje Pietryčių Azijos ekonomikoje, dėl atogrąžų miškų gaisrų šiemet mirė žmonės, žuvo gyvūnai, sumažėjo biologinė įvairovė, o į aplinką pateko tiek anglies dvideginio, kad Indonezija tapo lydere šalimi-klimato keitėja. Miškų gaisrus Indonezijoje sukelia žmonės, žmonės galėtų juos ir sustabdyti. Korupcija ir baimės kultūra tiesiogiai susijusios. Ar teisingumas žmonėms galėtų paskatinti teisingumą gamtai? Apie tai mintimis dalinsis VDU aplinkosaugos organizavimo magistrantas Žymantas Čekas, neseniai grįžęs iš Indonezijos, kur studijavo ir atliko praktiką Borneo saloje pas žymią orangutanų tyrinėtoją prof. Birutę Galdikas, bei Goda Jurevičiūtė, praleidusi Indonezijoje beveik metus ir atidžiai stebinti Tarptautinio žmonių tribunolo dėl 1965 metų žudynių Indonezijoje procesą.

Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovės ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės gyvenimas pastaraisiais metais buvo virtęs teismų maratonu – 15 bylų per penkerius metus. Taip pat neteisėtas atleidimas iš darbo, nesuteiktos atostogos, sveikatos „tikrinimas“, kurį bandyta atlikti pažeidžiant įstatymus, ir kiti jos teisių pažeidimai darbe. Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ steigėja, visus tuos metus laikėsi pozicijos, kad kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius ji negalinti. A. Kavaliauskaitės požiūriu, šiandieninės Lietuvos problema – mobingas, tikslinis žmogaus persekiojimas ir spaudimas, ujimas darbe, persikeliantis ir į viešąją erdvę. „Jeigu niekuo negali padėti, svarbu bent atsistoti šalia to žmogaus“, – sako profesinės sąjungos lyderė. A. Kavaliauskaitės požiūriu, laimėtos bylos svarbios ne tik jai pačiai ir jos kolegoms, bet ir visiems dirbantiems žmonėms: „Anksčiau galėjo darbdavys kankinti, jeigu nenumirei ar nesusilaužei ko nors, tai nebuvo pripažįstama nelaimingu įvykiu. Bylų dėka pakeistas įstatymas, dabar jau ir liga, jeigu ji susijusi su darbo sąlygomis, pripažįstama nelaimingu atsitikimu darbe.“

Teisės sociologė Valeria Verdolini iš Italijos pasakoja apie pilietinio nepaklusnumo iniciatyvą – Europos piliečių ir prieglobsčio ieškančių žmonių kelionę vestuvių automobiliais nuo Italijos iki Švedijos, įamžintą filme „Vestuvės kelyje“, renkančiame apdovanojimus kino festivaliuose. Ar geresnė ir teisingesnė Europa įmanoma? Studentas ir aktyvistas Justas Korsakovas dalinasi įspūdžiais iš Slovėnijos. Kodėl sunku perduoti puodą sriubos pabėgėliams, uždarytiems arklių aptvare?

Ką daryti, kai kaimynystėje dėl naujai prasidėjusių statybų išnyksta šaligatviai, šimtamečiai medžiai ir net gatvės, namų sienos ima skilinėti, o augantys pastatai ardo istorinį miestovaizdį, vagia šviesą ir orą? Vilnietis Kęstutis Matuliauskas pasitaria su kaimynais, imasi pilietinės iniciatyvos ir judina savivaldybę.

Nepatogaus kino spąstai. Teisingumas pasaulyje ir Širvintose.