Žmonės ir idėjos

Futbolininko Serge'o Tatiefango požiūriu, suagusieji neturėtų vaikams kartoti, kad jų laukia sunkus gyvenimas. „Kaip jie gali tai žinoti?" – šypsodamasis klausia sportininkas, kuriam vaikystėje tėtis, pats futbolininkas, nepatarė žaisti futbolo, norėdamas apsaugoti nuo galimų nusivylimų. Šešerius metus Lietuvoje gyvenantis S. Tatiefangas sako norintis įkvėpti lietuviams daugiau gyvenimo džiaugsmo, pasitikėjimo savimi ir pirmadieniais.

Kaune įkurtas Savanorių prospekto muziejus, kuriame miestiečiai dalinasi prisiminimais apie ilgiausią miesto gatvę ir savo gyvenimus. Muziejus įkurtas festivalio Kaunas Photo ir britų menininkų „Caravan Gallery“ iniciatyva. Laikina ekspozicija veikia „Juzėje“ iki gegužės 25 d., vėliau persikels į virtualią erdvę.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Europą. Adamas Šostkievičius Lenkijos žurnalistas, publicistas, religijos ir politikos komentatorius, vertėjas. Savaitinio Lenkijos politikos žurnalo „Politika” redaktorius. Komunistiniais laikais Adamas Šostkievičius aktyviai veikė opozicijoje – solidarumo judėjime, pusei metų įkalintas kai Lenkijoje 81-ais buvo įvesta karinė padėtis. Išėjęs iš kalėjimo tęsė veiklą solidarumo pogrindyje, 17 metų dirbo žurnale „Politika”, rašo apie tarptautinius santykius, religiją, katalikų bažnyčios vaidmenį Lenkijoje, literatūrą. Tarp Adamo Šostkievičiaus išverstų knygų filosofės Hanos Arendt knyga „Eichmanas Jeruzalėje”. Apdovanotas už nuopelnus demokratijai ir žurnalistikos laisvei, taip pat už kovą prieš ksenofobiją ir antisemitizmą. Lietuvoje viešėjęs „Politikos” redaktorius Adamas Šostkievičius kalbėdamas tiek apie politinius pasikeitimus Lenkijoje, tiek apie Europos sąjungą, išreiškė susirūpinimą ir dalinosi gana pesimistinėmis prognozėmis. Lenkijoje Adamo Šostkievičiaus požiūriu žurnalistų laukia sunkios dienos, o taikios Europos šalių bendrijos, atviros, liberalios, demokratiškos Europos idėja taip pat atsidūrusi pavojuje.

„Nėra vienos esybės vardu Rusija, yra įvairūs Rusijoje veikiantys dariniai ir atskiri individai, kurie tvarkosi savo reikalus, tarp jų ir finansinius. Pavyzdžiui, didelė dalis to, ką matome kaip propagandą, iš tiesų yra būdas korumpuotiems Rusijos pareigūnams išleisti viešus pinigus. Jiems nerūpi, koks tos propagandos poveikis“, – sako nepriklausomas Rusijos žurnalistas Leonidas Ragozinas. Rusijos poveikį Ukrainoje tyrusio žurnalisto įsitikinimu, užuot kartojus, kad Rusija yra „kita civilizacija“, reikia suvokti, jog Rusija yra Europos dalis, formuluoti ir stiprinti demokratiškos Rusijos viziją.

Neapykantos kurstymui pasipriešinę jauni kauniečiai atsidūrė teisme. Tai jau antras teisminis procesas, kuriame aktyvūs studentai turi įrodinėti, jog gindami žmogaus teises, demokratines vertybes ir pilietines laisves jie nepažeidžia įstatymų.

Kaip organizuoti idėjų gimimą? Kaip paskatinti žmones kurti nebūtus dalykus - sugalvoti tai, ko dar niekas nebuvo sugalvojęs? Pasakose karalius duoda išbandymą – nueiti nežinia kur, atnešti nežinia ko. Vieni atneša, kiti ne, dažniausiai pasiseka tretiesiems, iš kurių mažiausiai tikėtasi.
Siekdamos gerų tikslų, valstybės investuoja į menų ir verslų inkubatorius, mokslo ir technologijų parkus. Vieni išsipildo, kiti virsta imitaciniais fasadais. Vilniuje gyvuojantis Technariumas – iš neformalių dirbtuvių išaugusi atvira bendruomeninė erdvė, siūlanti įrankius svajonių pildymui ir idėjų vystymui. Vietoj ES paramos logotipų Technariumas skelbia skatinantis laisvą ir neribotą dalijimąsi žiniomis ir aktyvų įsitraukimą. Laukia visų.

Keliautoja, menininkė ir nuotykių ieškotoja Candy Cactus (Evelina Taunytė) į Baskų kraštą įžengia kaip yra įpratus įžengti į nepažįstamą žemę – pėsčiomis, lėtai, kalbėdama su žmonėmis gatvėse, mokydamasi jų kalbos, dirbdama su jais, valgydama su jais, skaitydama jų knygas, grodama, rašydama ir fotografuodama, norėdama geriau suprasti, kas jie ir ko trokšta.

Jei apie profesionalų meną rašanti spauda turėtų stabilų ir didesnį finansavimą iš valstybinių fondų, ar ji būtų geresnė?
Ketverius metus Baltijos meno kritikos žurnalo „Echo Gone Wrong“ („Pasiklydęs aidas“) redaktore dirbusios Gintarės Matulaitytės požiūriu, jei kultūros leidiniuose išlikų savicenzūros ir aptarnavimo atmosfera, kokybės šuolio nebūtų.

Iš redaktorės pareigų atleista menotyrininkė turi naują sumanymą – Baltijos šalių kritinės minties žurnalas Locomotive.press pirmąjį žingsnį žengs jau šį mėnesį, iš pradžių kaip tinklaraštis.

Sausio 27-ąją Pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą dieną 1945-ais buvo išlaisvinta Osvencimo arba Aušvico koncentracijos stovykla, tiksliau visas nacių įrengtas koncentracijos ir naikinimo stovyklų tinklas Lenkijos teritorijoje. Nuo 42-ųjų iki 45-ųjų Aušvice žuvo pusantro milijono žmonių, daugiausia žydų – devyni iš dešimties. Taip pat tarp nužudytųjų yra lenkų, romų, sovietų karo belaisvių, homoseksualių žmonių, Jehovos liudytojų. Žmonės Aušvice nužudyti dujų kamerose, taip pat mirė iš bado, nuo ligų, išsekimo, taip pat medicininių eksperimentų metu. Lietuvos istoriko daktaro Arūno Bubnio teigimu yra duomenų apie Aušvice kankintus 2000 Lietuvos žydų, dauguma jų nužudyti.

Šiandien jūsų laukia pažintis su žmogumi, kurio širdis dega noru padėti Lietuvai ir jums, ypač jeigu jūsų stogas iš asbesto turinčio šiferio, arba jeigu jūsų kaimynų stogas yra toks, arba vamzdžiai. Jeigu tik aplink jus yra asbesto, o jo tikrai yra, nes aplink mus specialistai sako gali būti iki milijono tonų sunaudoto asbesto.