Žmonės ir idėjos

Sistemos pertvarkos stabdžiu gali tapti sistema. Nors dalis savivaldybių merų tvirtina, kad vaikų globa jų rajonuose jau pertvarkyta, tačiau kartais už skaičių slepiasi pertvarkos imitacija. Vilniaus universitete Socialinės politikos studijų programoje magistro darbą „Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo požiūriu“ apgynusios Marianos Sutkienės teigimu, iki šiol reformai trūko politinės valios.

Aktyvi vilnietė dalyvauja kelių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Viena jų, Vilniaus socialinis klubas (Vilnius social club), futbolo mokykloje sudaro galimybę sunkumus patiriantiems vaikams ir jaunuoliams nemokamai sportuoti ir stiprinti tarpusavio ryšius.

„Bendras tikslas – kad būtų kuo mažiau neapykantos, kuo daugiau bendravimo, nuoširdaus kito žmogaus priėmimo ir supratimo“, – savo veiklas apibendrina Mariana Sutkienė.

Daugiau nei tūkstantis žmonių užsiregistravo į pirmąsias Lietuvoje Eitynes už gyvūnus, vyksiančias Vilniuje sausio 28 d., šeštadienį. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, eitynių tikslas – paskatinti politikus priimti įstatymą, kuris uždarytų apie du šimtus dabar Lietuvoje veikiančių vadinamųjų „kailinių“ žvėrelių fermų.

Eitynės už gyvūnus, Moterų eitynės, vieši susirinkimai remiantys smurto prieš vaikus kriminalizavimą, susirinkimai „prieš“ ir „už“ tarptautines sutartis, – tai tik kelios iš daugelio progų dalyvauti politiniame gatvės gyvenime šiandien. JAV atliktas tyrimas rodo, jog gatvėse vykstančios pilietinės iniciatyvos veikia išrinktus įstatymų leidėjus. Jausdami visuomenės palaikymą ar nepritarimą, dalis jų keičia savo nuomonę ir balsavimo būdą. Pagrindinė sąlyga – gatvė turi virti nuolatos.

Kaip politinės virtuvės kultūra klostosi Lietuvos gatvėse ir aikštėse?

Kalbėdamas apie žmoniškumo krizę televizijoje Al Jazeera šią vasarą, sociologas Zygmuntas Baumanas sakė matantis psichologinę nervingo europiečių reagavimo į pabėgėlius priežastį – baimę, kad tai, kas atsitiko šiems žmonėms, gali nutikti ir jiems.

Vieno iškiliausių šių dienų mąstytojų požiūriu, prieglobsčio ieškantys žmonės įkūnija mūsų visų baimę prarasti viską: „Dabar atvykstantys žmonės nėra tie, kurie badavo, neturėjo duonos ir vandens. Tai žmonės, kurie dar vakar didžiavosi savo namais, didžiavosi savo statusu visuomenėje, buvo išsilavinę, finansiškai sėkmingi. Dabar jie pabėgėliai... Vakar jie buvo tokie pat įtakingi žmonės savo šalyje, kaip mes esame Europoje šiandien“.

2016-ųjų žmonės ir idėjos

Švedijos diplomatas Prezidentą dr. Kazį Grinių 1926 m. yra apibūdinęs kaip „malonų kaimo gydytoją“. Visuomenės sveikata net aktyviausiais politinės veiklos metais išliko dr. K. Griniaus prioritetas.

Irmėdė, skilvio slogos, kosulys su giedojimu – tokias diagnozes galėjo išgirsti pacientai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje apsilankę pas gydytoją. Dr. Palmiros Zemlevičiūtės iš Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro teigimu, būtent tuo metu padėti dabartinės lietuviškos medicinos terminijos pagrindai. Prezidentas dr. Kazys Grinius, pirmojo lietuviško medicinos laikraščio sumanytojas, leidėjas, redaktorius ir autorius, buvo vienas aktyviausių medicinos ir sveikatos žodyno kūrėjų.

Baltarusijos politinį aktyvistą Mikolą Dziadoką A. Lukašenkos režimas kalėjime laikė penkerius metus. Galėjo laikyti dar 100 metų – išsėdėjus teismo paskirtus metus jam buvo pritaikytas žmogaus teisių organizacijų kritikuojamas Baudžiamojo kodekso 411 straipsnis, leidžiantis už nepaklusnumą, esamą ar tariamą, tęsti bausmės laiką. Aktyvistas įsitikinęs, kad jo išleidimui į laisvę buvo reikšmingas ES ir tarptautinės bendruomenės spaudimas.

Šiuo metu M. Dziadokas studijuoja Europos humanitariniame universitete, gyvena Kaune, ruošiasi dar vienam teismui – administracinė byla Lietuvoje jam iškelta po protesto prieš politinių kalinių kankinimus prie Rusijos ambasados Vilniuje.

Kinijos okupuotame Tibete ir už jo ribų protestuodami prieš Kinijos okupaciją nuo 2009 m. susidegino daugiau nei 150 tibetiečių – vienuolių ir paprastų žmonių, vyrų, moterų, paauglių. Londone gyvenantis režisieris Sonam Anjatsang savo filme „Motinos sūnus“ pasakoja vieno jų, šešiolikmečio Dorjee Tsering, istoriją išsklaidydamas patriotinį patosą. Filmą, jau apkeliavusi JAV tibetiečių bendruomenes, režisierius ketina parodyti visose tibetiečių mokyklose Indijoje ir kalbėtis su vaikais, kokiais būdais jie galėtų išreikšti savo meilę Tibetui ir jo laisvei.

Stalino laikais kosmopolitizmu apkaltinas žmogus turėjo ruoštis nemalonumams. Frazės „keliaklupsčiavimas Vakarams“, „supuvus Europa“, „bešaknis intelektualas“ iš stalininės propagandos skrynelės vėl traukiamos į viešąją diskusiją. Kad kosmpopolitizmas – vienos moralinės žmonių bendrijos paieška – būtų įmanomas kaip tapatybė, reikia susitikimo su ateiviais, – sako portugalų antropologas Andre Novoa. Akademinė JAV bendruomenė vysto porinkimines atsparumo ir pasipriešinimo strategijas netolerancijos ir izoliacinės retorikos akivaizdoje.

Kaip atpažinti neapykantos kalbą ir kas turėtų tai daryti?

Beveik prieš 80 metų, 38-ais nacių Vokietijoje įvyko Krištolinė naktis, pogromas prieš žydų kilmės Vokietijos gyventojus, kurio metu naciai naikino ir plėšė žydų turtą, degė Sinagogos, žuvo mažiausiai šimtas, kitais skaičiavimais keli šimtai žmonių. Apie 30000 suimta ir įkalinta koncentracijos stovyklose. Rytą gatvėse buvo pilna stiklo šukių, būtent dėl to 38-ųjų lapkričio pogromas ir gavo Krištolinės nakties pavadinimą. Po šios nakties Vokietijoje žydams įvesti ekonominiai apribojimai ir prasidėjo persekiojimai. Istorikai šią naktį laiko Holokausto pradžia. Tai dienai atminti, lapkričio 9-oji yra paskelbta Tarptautine diena prieš fašizmą ir antisemitizmą. Daug kur pasaulyje vyksta renginiai, diskusijos, kalbama apie šiuolaikinį rasizmą ir antisemitizmą, jų apraiškas politikoje ir žiniasklaidoje, ir visuomenės atsparumo jiems stiprinimą. Dėmesys skiriamas iniciatyvoms skatinančioms pagarbą žmogaus teisėms. Taip pat šiandien laidoje prisiminsime žmogų, kuris tais pačiais, 38-ais Vokietijoje buvo persekiojamas ir uždarytas į kalėjimą.